Demokratijos evoliucija: 16 metų amžiaus balsavimo teisė - ateities politinio  aktyvumo variklis

Dalis visuomenės, priešingai, nerimauja dėl jaunimo politinio susidomėjimo ir informuotumo stokos, taip pat dėl galimo manipuliavimo priešrinkiminių agitacijų metu.

Leidimas balsuoti 16 metų sulaukusiems asmenims, ne tik atveria duris jaunimo pilietiniam įsitraukimui, bet ir kelia svarbius klausimus apie demokratijos ateitį.

Kiekvienas žingsnis šioje diskusijoje, turi pakankamai didelę reikšmę mūsų visuomenei bei politiniam gyvenimui, todėl labai svarbu atidžiai įvertinti visus aspektus ir kartu ieškoti daugumai priimtinų sprendimų, kurie atspindėtų mūsų demokratines visuomenės vertybes bei siekius.

Jaunimo balso svarba:

Esu įsitikinęs, kad suteikiant balsavimo teisę nuo 16 metų,  ne tik žengiame svarbų žingsnį į priekį stiprindami demokratijos vertybes, bet ir pripažįstame jaunimo atsakomybę bei įsipareigojimą visuomenei.

16 metų sulaukę asmenys jau turi asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, privalo prisiimti dalinę teisinę atsakomybę, gali dirbti pasirinktoje darbo vietoje ir mokėti mokesčius.

Tai rodo, kad jaunimas jau turi tam tikrą atsakomybės lygį ir yra gabūs dalyvauti visuomenės gyvenime. Tai ne tik būtinybė, bet ir svarbus veiksnys, kuris skatina jaunimą aktyviai dalyvauti politiniuose procesuose ir tapti atsakingais piliečiais.

Antra, suteikdami balsavimo teisę jaunimui, pripažįstame jų gebėjimą dalyvauti visuomenės gyvenime ir priimti atsakingus sprendimus.

Tai ne tik skatina jaunimo politinį sąmoningumą, bet ir užtikrina, kad ateities politinės kartos būtų geriau pasirengusios dalyvauti demokratiniuose procesuose.

Šis žingsnis suteikia galimybę jaunimui aktyviai įsitraukti į politinius sprendimus, išsakyti savo vertybes ir siekius bei prisidėti prie demokratijos stabilumo ir augimo, kuri yra svarbi šiuolaikinės visuomenės plėtrai

Trečia, jaunimo balsavimo teisė taip pat padeda įtvirtinti lygybės ir teisingumo principus demokratinėje visuomenėje.

Jaunimas nuo 16 metų prisiima įvairiais socialines ir teisines atsakomybes, todėl suteikiant galimybę  balsuoti, užtikriname jų teisę dalyvauti politiniuose sprendimuose, kurie tiesiogiai veiks jų gyvenimą ir ateitį.

Be to, suteikdami balsavimo teisę jaunimui, skatiname lygybę visuomenėje, nes visi piliečiai, nepriklausomai nuo amžiaus, turėtų turėti teisę dalyvauti  demokratiniuose procesuose ir turėti įtakos sprendimams, kurie paveiktų jų ateitį, o tai yra esminis demokratijos principas.

Jaunimo balsavimo teisė ne tik užtikrina lygybę, bet ir skatina visuomenės demokratinį vystymąsi bei suteikia jaunimui galimybę aktyviai dalyvauti sprendimų priėmimo procese, formuojant visuomenės ateitį.

Ką tai reiškia vietos lygmenyje?

Jaunimo, kaip ir kitų visuomenės sluoksnių balsas, yra svarbus, todėl jų norai taip pat turi  būti išgirsti ir atspindėti politiniuose procesuose, ypač vietos  lygmeniu.

Sumažinant savivaldos rinkimų amžiaus ribą iki 16 metų, padidėtų jaunimo įsitraukimas į politinį gyvenimą ir būtų užtikrinta, kad jų nuomonė yra išgirsta ir atspindėta vietos tarpe.

Tai pat svarbu paminėti, kad šalyje mažėjant jaunų žmonių, būtina užtikrinti  jaunų žmonių atstovavimą savivaldos lygiu. Bet juk tai taip pat skatintų politinį sąmoningumą jaunimo tarpe bei užtikrintų, kad politiniai sprendimai atitinka visų visuomenės sluoksnių interesus.

Taip pat daugelis jaunų žmonių pasiekia 18-19 metų amžių migruoja iš periferijos į didmiesčius, dėl  gyvenamosios aplinkos kaitos prarandant susidomėjimą dalyvauti vietos lygmens demokratiniuose procesuose. Tuo tarpu jaunimui 16-17 metų amžiuje procesai savivaldoje yra kur kas artimesni.

Jaunas asmuo, būdamas 16 ar 17 metų , jaučia didesnį ryšį su savo vietos bendruomene ir dalyvauja politiniuose procesuose su didesniu susidomėjimu.

Todėl sumažinus balsavimo amžių iki 16 metų, būtų galima paskatinti jaunimą aktyviau dalyvauti savivaldos politikoje, įtraukiant juos į procesus, kuriose jie aktyviai pasisako ir kurie jiems svarbūs.

Kadangi vyksta daug reformų švietimo sistemoje: keičiamos mokymo programos, egzaminų tvarka, pertvarkomi universitetai, pertvarkomos mokyklos, būtent 16 metų asmenys, kuriuos tiesiogiai įtakoja šie procesai, privalo turėti galimybę išsakyti savo nuomonę rinkimų metu.

Jaunimas susidurdamas su įvairiais toksiniais medžiagų vartojimo ypatumais, iššūkiais internete, bendravimo kultūros pasikeitimu, su kuriais nesisuduria vyresnio amžiaus asmenys, gali ir privalo būti išgirsti.

Esant įtemptai geopolitinei situacijai pasaulyje, kai kariauti kviečiami jauno amžiaus žmonės, jie, kaip niekas kitas, turi turėti teisę išsakyti savo poziciją dėl valstybės gynybos, galimybės prisidėti ginant savo šalį, o tam yra vienintelis būdas, tai tinkamai išrinkti asmenys, vadovaujančius šiems procesams. 

Europos valstybėse mažėjant jaunų žmonių skaičiui ir senėjant visuomenei, visos valstybės susiduria su nemenkais iššūkiais darbo rinkoje, mokesčių reformose, ant jaunimų pečių gula vis daugiau prievolių, kurios reikalauja naujų įgūdžių, greito reagavimo, naujo požiūrio, todėl tam, kad būtų užtikrintas įvairiapusis valstybės funkcionavimas, būtina įtraukti jaunimą į šalyje vykstančius procesus.

Ernestas Tilinga