Desovietizacijos egzaminas dar neišlaikytas

Palanga, pernai gegužę Lietuvą nustebinusi itin drąsiu žingsniu, kai per naktį, žaibiškai buvo išvalytas kurorto centrą darkęs Antrojo pasaulinio karo memorialas, kol kas neatskleidžia, kas su juo bus daroma ateityje. Paaiškėjo tik tiek, kad TSRS herbu paženklintas obeliskas, kiti sovietinės propagandos elementai iki šiol sandėliuojami.

Ryžtingų žingsnių dėl Alksnynėje stūksojusio, menamiems sovietų didvyriams skirto memorialinio akmens likimo nesiėmė ir Neringos valdžia: nepaisant kūrinio autoriaus artimųjų valios akmenį sunaikinti, tiek jis, tiek propagandinės plokštės iki šiol guli vienos bendrovės teritorijoje šalia Klaipėdos.

Likimas - migloje

Agresorės Rusijos 2022 m. vasario 24 d. pradėtas karas prieš Ukrainą mūsų šalyje virto sovietinių, Raudonosios armijos kariams pašlovinti skirtų memorialų demontavimo vajumi. Vakarų Lietuvoje pirmąja kregžde tapo savavališkai pastatytas atminimo akmuo Klaipėdos paribiuose, Žaliojo Slėnio gyvenvietėje.

Ant šlaito palei Palangos plentą dešimtmečius stovėjo Antrajame pasauliniame kare kovojusiai Raudonosios armijos 16-ajai divizijai pagerbti skirtas akmuo su bareljefiniu sovietiniu ordinu ir lentele. Joje buvo įrašai dviem kalbomis: rusų bei lietuvių. „Iš čia 1945 m. sausį 16-oji Lietuvos divizija pradėjo puolimą Klaipėdoje, kuris baigėsi visišku fašistų sutriuškinimu“, - skelbė ji.

2022 m. balandžio 28 d. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos pastangomis šis sovietinis reliktas buvo pašalintas: įverstas į šalia iškastą duobę ir užkastas. Kvartalo bendruomenė svarstė toje vietoje pastatyti suoliuką, bet jo nėra.

Tų pačių metų gegužę, naktį iš 18 d. į 19 d., be jokios išankstinės informacijos, tyliai, bet itin efektyviai pasidarbavo Palanga. Buvo pašalinti nuo 1952 m. priešais katalikų bažnyčią, Vytauto g. 86A, visi Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vietos memorialiniai elementai: obeliskas, jo pjedestalas su informacinėmis plokštėmis, gėlių vazonai abipus jo bei savotiškas raudono granito aukuras, skirtas „amžinajai ugniai“.

„Šiandien Palanga atveria naują istorijos puslapį - šį rytą kurortas pabunda ir keliasi jau be sovietinės ideologijos simbolių kūjo ir pjautuvo. Obeliskas su sovietine simbolika jau nebedisonuoja su mūsų bažnyčia, su greta esančiu paminklu generolui Jonui Žemaičiui-Vytautui. Obeliskas nukeltas!“ - tąkart rašė Palangos meras Šarūnas Vaitkus. Palanga yra baisiausias skerdynes karo pradžioje patyrusio Ukrainos miesto Bučos partnerė.

Praėjus metams pasiteiravome, koks demontuoto obelisko likimas.

„Demontuoto obelisko elementai buvo išvežti į “Palangos komunalinio ūkio„ aikštelę. Senojo obelisko vietoje yra įrengta atminimo lenta su užrašu “Antrojo pasaulinio karo metu žuvusiųjų palaidojimo vieta".

Per artimiausius keletą metų planuojama parengti ketvirtojo Lietuvos Prezidento Jono Žemaičio paminklo skvero ir Antrojo pasaulinio karo metu žuvusiųjų palaidojimo vietos teritorijos sutvarkymo projektą, sujungiant dvi erdves į vientisą skverą.

Kurorto centre atsiras dar viena vientisa reprezentacinė erdvė, skirta gyventojų poilsiui ir miesto renginiams. Bus atnaujintas Prezidentui Jonui Žemaičiui skirtas paminklas", - tokį komentarą pavyko gauti iš Palangos miesto savivaldybės Kultūros skyriaus vyriausiosios specialistės Janinos Balužės.

Klaipėdos paveldosaugininko Laisvūno Kavaliausko manymu, palikti tiesiog nežiniai demontuotus ir sovietinei propagandai skirtus reliktus nėra gerai.

„Arba vežti į Grūto parką, arba sunaikinti. Kam juos laikyti? Gali susidaryti įspūdis, tarsi yra laukiama, kol tie sovietiniai reliktai galės grįžti atgal. Rekomenduočiau tų dviprasmybių vengti ir elgtis principingai“, - „Vakarų ekspresui“ sakė jis.

Pasigedo ryžto

2022 m. rugsėjo 7 d. buvo demontuotas ir išvežtas į žemyną 1967 m. šalia Alksnynės viensėdžio specialiai Raudonosios armijos kariams pagerbti skirtame memoriale stovėjęs apie 30 tonų svorio paminklinis akmuo su rūstaus veido kario bareljefu bei visos informacinės plokštės. Atminimo akmens kūrinio autoriaus Juliaus Vertulio (1935-2005) artimieji raštu buvo išreiškę norą, kad tėvo darbas būtų sunaikintas, tačiau tai iki šiol nepadaryta.

„Paminklinis akmuo kartu su plokštėmis buvo išvežti į vienos įmonės teritoriją Klaipėdoje - ten yra sandėliuojamas iki šiol. Kaip turėtų būti tvarkoma teritorija greta Alksnynės viensėdžio, spręstų architektūrinės idėjos konkursas. Šiuo metu Neringos savivaldybės administracija susiduria su žmogiškųjų išteklių stoka, tad svarstoma, kad toks konkursas galėtų būti skelbiamas pasibaigus vasarai“, - „Vakarų ekspresui“ teigė Neringos savivaldybės atstovė spaudai Sandra Vaišvilaitė.

Savo ruožtu Neringos vicemeras Narūnas Lendraitis patikino, jog sovietinis reliktas tikrai nebus laikomas amžinai.

„Neseniai įvyko vietos savivaldos rinkimai, tad pirmiausia reikia iš naujo sutvarkyti politinį aparatą. Kai tik pradės savo darbą naujos sudėties Neringos savivaldybės Istorinės atminties ir įvaizdžio formavimo komisija, šis klausimas bus darbotvarkėje. Tuomet bus pavesta reikalus spręsti Savivaldybės administracijai“, - „Vakarų ekspresui“ sake vicemeras.

Skulptoriaus J. Vertulio jauniausiasis sūnus Julius Vertulis stebėjosi, jog demontuoti reliktai iki šiol kažkur sandėliuojami. Anot jo, esą politikams patogu buvo pasirodyti ryžtingiems demontuojant memorialus, bet tas ryžtas išgaravo apsisprendžiant juos sunaikinti.

„Kitaip negaliu paaiškinti. Kodėl Palanga sandėliuoja tą obeliską su TSRS herbu? O dėl tėvo kūrinio, Alksnynės akmens likimo mes aiškiai pasisakėme. Padarius vieną žingsnį reikia žengti ir kitą. Kam laikyti tuos sovietinius reliktus? Koks tikslas? Matyt, kol vėl iš šalies nebus spaudimo, tol ir gulės jie“, - „Vakarų ekspresui“ sakė jis.

Nebeliks gigantomanijos

Kitų sovietinių reliktų istorijos - daug aiškesnės ir su pabaiga.

2022 m. birželio 9 d. išvežtas ir skalda paverstas atminimo akmuo, stovėjęs Klaipėdos prieigose, Rimkų gatvėje. Nelegaliai pastatytas memorialas buvo skirtas mitiniam raudonarmiečių herojui: „Čia 1944 m. gruodžio 16 leitenantas Jefimas Belinskis pakartojo nemirtingą A. Matrosovo žygdarbį“. Kirilica informacija išsamesnė: priduriama, kad minėtas karys „uždengė kūnu dzoto ambrazūrą“.

Tų pačių metų birželio 20 d. granito riedulys su informacija „Parkas įkurtas Pergalės Didžiajame Tėvynės kare 30-mečiui paminėti“ išvežtas iš uostamiesčio Debreceno g., „Draugystės“ parko prieigų. Šis reliktas apipjaustytas guli Skuodo UAB „Kūlis“ kieme. Įmonė gamina paminklus ir antkapius.

Tiesa, demontavus akmenį jo vietoje atsivėrė duobė, todėl žmonės ėmė piktintis, kad per beveik metus nebuvo pasirūpinta teritorijos sutvarkymu. Klaipėdos miesto savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Inga Kubilienė „Vakarų ekspresui“ teigė, jog ši problema artimiausiu metu bus išspręsta. „Duosiu nurodymą, nuvyks specialistai, viską sutvarkysime“, - teigė ji.

2022 m. liepos 4 d. ilgai laukto statybininkų vizito sulaukė ir 1975 m. bei 1980 m. pastatyti sovietiniai stabai Klaipėdos skulptūrų parke esančiame memoriale Simono Daukanto g. Trys bronziniai skulptoriaus Rimanto Dauginčio sukurti raudonarmiečiai išvežti į Dzūkiją, Grūto parką, o didžiulis kalavijas jo autoriaus J. Vertulio sūnaus pageidavimu supjaustytas, metalas - parduotas, gauti pinigai paaukoti ginkluotosioms Ukrainos pajėgoms (nupirktas dronas).

Neatpažįstamai pasikeis ir pati memorialo erdvė: bus išardyti visi sovietiniai elementai, nukasta terasa, ant kurios sienelės dabar sumontuotos plokštės su karių pavardėmis. Pastarosios nebus naikinamos: jos atsidurs ant žemės taip integruojant į bendrą rekonstruoto Skulptūrų parko-miesto kapinių vaizdą. Kitaip tariant - nebeliks tos sovietinės gigantomanijos ir didybės efekto.

2022 m. liepos 15 d. po savaitės darbų buvo baigtas demontuoti Gargždų miesto parke buvęs sovietinis memorialas.