Didžiajam piliavietės bokštui - žalia šviesa

(15)

Kitų metų pavasarį Mėmelburgo piliavietėje užvirs kone amžiaus statybos: neseniai išduotas leidimas 45,5 m aukštį siekiančio Didžiojo bokšto atstatymo darbams organizuoti. Jie gali atsieiti 1,7 mln. eurų.

Po ilgų derinimo procedūrų apsispręsta, kad 2023-iaisiais duris atverti turėsiantis bokštas iš išorės atrodys kaip XVII-XVIII a. ir bus be stiklinio apžvalgai skirto paviljono viršuje. Pačiame bokšte planuojama įrengti interaktyvias ekspozicijas, kurios kainuos dar papildomą pinigų sumą.

Šis per 14 metų įvairiuose uostamiesčio strateginiuose planuose figūruojantis objektas turi ir idėją palaikančių, ir į ją atsargiai žvelgiančių specialistų ratą: esą nežinant visos Klaipėdos pilies atstatymo niuansų statyti vieną bokštą yra trumparegiška.

Bokštas tik iš išorės atrodys kaip senovėje, su renesansinio rišimo autentiškų parametrų plytomis: jo karkasas bus metalinis, nes atkuriant buvusias konstrukcijas su iki 3,6 metro storį siekusiomis sienomis nukentėtų išlikę senieji saugomi pamatai.

Nori įspūdžio

Didžiojo bokšto atstatymas vadinamas seniausiu mieste investiciniu projektu. Jo ištakos siekia dar 1990-uosius, kai tuometinė miesto valdžia nusprendė piliavietės teritoriją atverti miestiečiams.

Dabar, praėjus dešimtmečiams, žalią šviesą Didžiojo bokšto statyboms uždegė paskutine derinančiąja institucija buvęs Kultūros paveldo departamentas (KPD), todėl oficialiai jau yra išduotas objekto statybos ir paveldo tvarkybos darbų leidimas.

ĮVAIZDIS. Iš išorės bokštą dengs specialiai pagamintų senovinių plytų replikų fasadas, o vidaus konstrukcijos bus metalinės. Atsisakyta įstiklintos apžvalgos aikštelės.

Pasak Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo vyriausiojo patarėjo Ričardo Zulco, šiuo metu ruošiamos konkurso sąlygos rangovui parinkti.

„Konkursą skelbsime kitų metų pradžioje. Jei nebus teisminių ginčų, su rangovu galėtų būti pasirašyta sutartis pavasarį ir prasidėti realūs Didžiojo bokšto statybos darbai.

Skaičiuojamoji sąmata - apie 1,7 mln. eurų, tačiau tiksli pinigų suma paaiškės po konkurso. 75 proc. bus finansuojama iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, likusi sumos dalis - iš uostamiesčio Savivaldybės biudžeto.

Bokštą planuojama pastatyti per 1,5 metų, tad 2023-iaisiais jis jau galėtų priimti lankytojus“, - „Vakarų ekspresui“ sakė valstybės tarnautojas.

. VIZIJA. Panoraminius vaizdus iš 29 m aukščio bus galima išvysti pro arkinius bokšto langus.

Pasak KPD Klaipėdos teritorinio skyriaus vedėjo Almanto Mureikos (jis - buvęs ilgametis vyriausiasis uostamiesčio Savivadybės architektas), institucija ilgai derino projektą dėl jo ypatingo statuso.

„Kalbame apie paveldosauginę teritoriją - piliavietę, todėl konsultavomės su kolegomis Vilniuje, kokie turi būti iškelti reikalavimai norint atstatyti Didįjį bokštą autentiškoje vietoje.

Turės būti užtikrintas likusių pamatų saugumas, todėl projektuotojams teko ne kartą koreguoti techninius dokumentus.

Buvo parinktas toks polių gręžimo metodas, kuris nepadarys žalos paveldui. Kitas dalykas: teko laukti, kol bus patvirtintas naujasis miesto Bendrasis planas, mat pagal senus dokumentus toks aukštas statinys senamiestyje nebuvo numatytas.

Tai draudė specialusis planas, kuris dabar panaikintas. Tik šių metų rupjūčio mėnesį patvirtinus iki 2031 m. galiosiantį Bendrąjį planą nebeliko teritorijų planavimo dokumentų prieštaravimų vieno kitam“, - biurokratinius niuansus „Vakarų ekspresui“ pasakojo A. Mureika.

Anot jo, bus labai aiškiai atskirta, kur yra autentiškoji bokšto dalis (išlikę ir archeologų ištyrinėti pamatai), o kur - jau naujai atstatyti tūriai. Atsisakyta ir įstiklintos bokšto dalies pačioje jo viršūnėje: senamiesčio panoramą, Kuršmares, Dangės žiotis bus galima apžiūrėti per arkinius langus.

„Bokšto pagrindinė funkcija - ne apžvalgos aikštelė, o reprezentacinė, suformuojant įvaizdį, jog šioje vietoje būta pilies. Dabar turime tik iš žemių supiltus bastionus ir kurtinas, o jie nemasina turistų. Jiems reikia aiškaus, iš tolo įspūdį darančio objekto.

Kai atplaukia kruiziniais laivais turistai, juos labai sunku privilioti į piliavietę, o į stūksančią atstatytą Trakų pilį veržiasi vien išvydę reklaminius vaizdus. Be to, apžvalgos aikštelė bus planuojamoje atstatyti Šv. Jono bažnyčioje.

Senamiesčiui reikia dominančių, kuriomis taptų Didysis bokštas ir bažnyčia, o ne šilumininkų kaminas prie Danės“, - mintimis dalijosi A. Mureika.

Be kita ko, R. Zulcas seniau yra siūlęs miestiečiams net įsigyti po bokšto plytą ir taip prisidėti prie jo atstatymo, tačiau dabar šios idėjos atsisakyta dėl aiškaus finansavimo modelio: tikslinės europinių pinigų dotacijos.

Plytas būtų galima pirkti Šv. Jono bažnyčios atveju, kurios atstatymo finansinės perspektyvos išlieka miglotos.

Būtų nešildomas

Planuojama, jog bokštas atviras būtų visais metų laikais, nors jis ir nebus šildomas. Esą jo aukštuose galima įrengti temperatūros pokyčiams ir mikroklimatui ne tokias įnoringas ekspozicijas.

„Kalbame apie skaitmeninius sprendinius, įvairias šiuolaikines priemones. Jos jau panaudotos ekspozicijoje „Kurtina“: tai ir hologramos, ir šviesų instaliacijos, vaizdų demonstravimas ant sienos.

Yra įvairių priemonių, bet tai - ateities klausimas, nes vidų įrengs jau kiti rangovai. Galbūt specialiose stiklinėse dėžėse galima bus ir artefaktus iš piliavietės demonstruoti palaikant jiems būtiną mikroklimatą“, - svarstė R. Zulcas.

Savo ruožtu A. Mureika tikino, kad atskira archeologinė atodanga tikrai numatyta bokšto apatinėje dalyje.

Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius dr. Jonas Genys „Vakarų ekspresui“ teigė, jog bokšto fasadas bus atkurtas preciziškai pagal išlikusias graviūras.

„Didysis XIX a. antrojoje pusėje nugriautas bokštas minimas nuo XVI a., jis buvo perstatytas, tad pasirinktas XVII-XVIII a. modelis, bastioninės pilies laikų variantas.

Plytų rišimo būdas - renesansinis ir seniausias toks Lietuvoje.

Jis bus atkartotas, naudojamos tų laikų plytų replikos, kurias ir dabar jau galima išvysti atstatytoje kelių metrų aukščio bokšto apatinėje dalyje.

Prieš tai buvo metro storio sienos, sumūrytos dar 1984 m. kartu su metro skersmens akmenimis. Visiška imitacija, o pagal dabartinius planus bokštas iš išorės tikrai atrodys taip, kaip prieš kelis šimtus metų“, - tikino muziejaus vadovas.

Jo teigimu, dar nėra galutinai apsispręsta, kam bus perduota valdyti patalpas.

„Gal Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centrui (KTKIC), gal mūsų muziejui, o gal - abiem. Tai, jog sienos bus plonos, o patalpos - nešildomos, matyt, apspręs ir objekto sezoniškumą, kai kurios ekspozicijos galėtų būti laikinos.

Interaktyvios - nuolatinės. Erdvės bus didžiulės, bet muziejinėmis patalpomis jas paversti vargiai ar pavyktų“, - samprotavo J. Genys.

Visi pokalbininkai pabrėžė, kad galutinis tikslas nesikeičia - atkurti visus piliavietės gynybinius elementus su bastionais, kurtinomis, fosomis ir pačia pilimi, o šių planų įgyvendinimas gali užtrukti dešimtmečius. Esą Didysis bokštas, kaip pirmoji kregždė, signalizuotų apie čia buvusią mūrinę pilį.

Ieškojo analogų

Jau yra sumokėti 107 tūkst. eurų konkursą laimėjusiai UAB „Uostamiesčio projektas“, kuri parengė ir ne kartą koregavo Didžiojo bokšto atkūrimo techninį projektą. Ši bendrovė prižiūrės ir jo vykdymą.

Įmonės vadovė Snieguolė Stripinienė teigė, jog apie Valdovų rūmų Vilniuje atstatymo scenarijų Klaipėdoje kalbantys kritikai turėtų būti atsargesni.

„Istorikai, archeologai sako, jog mes medžiagos turime nepalyginti daugiau, nei vystant projektą sostinėje. Mūsų vizija - interaktyvios ekspozicijos, šiuolaikinėmis priemonėmis perteikta istorija bokšto viduje“, - „Vakarų ekspresui“ sakė ji.

Remiantis techniniu projektu, pirmajame aukšte būtų įrengiamas KTKIC, projektuojamos vidaus inžinerinės sistemos pritaikant funkcijai ir užtikrinant tinkamas darbo sąlygas bei reikalavimus.

Tarpinėse aikštelėse numatoma įveiklinimo galimybė naudojant projekcijas, hologramas, LED, interaktyvius ekranus ir kitus eksponavimo būdus.

Viršutinėje aikštelėje numatoma apžvalgos ir ekspozicijos funkcija. Bokšte bus įrengiamas bevielio interneto Wi-Fi ryšys, nemokamas lankytojams.

Bokšto silueto atkūrimas suprojektuotas atsižvelgiant į išlikusius mūrus bei pamatus, istorinius duomenis, archeologinių tyrimų ataskaitas, apmatavimus, architektūros natūrinius ir konstrukcijų tyrimus.

Bus naudojamos 33x15, 5x9,5 cm plytos, o pats bokštas prilygs 14 aukštų šiuolaikiniam gyvenamajam namui, nors bus 7 aukštų ir siektų 45,54 m (28,9 m iki stogo).

Projektuotojai analizavo panašių bokštų kitose Europos pilyse atvejus, mat neretai jos buvo statomos dalyvaujant tiems patiems architektams ir atrodė panašiai.

Išsiaiškinta, kad Niclausas Fellensteinas (1350-1427 m.) pastatė Bytow pilį su kone identišku klaipėdietiškajam bokštu, XV a. Grabiny (Herrengrebin) pilį Lenkijoje, dalyvavo rekonstruojant garsiąją kryžiuočių Malborko (Marienburgo) pilį, o Mėmelburgą tas pats architektas aplankė 1408-1409 m. Spėjama jį buvus XV a. pilies rekonstrukcijos autoriumi.

Panašūs bokštai stūkso ir Panemunės pilyje (statyta 1604 m.) Lietuvoje, Olsztyne Lenkijoje.

Anot archeologų, savo architektūra XV a. Klaipėdos pilis turėjo nedaug skirtis nuo kitų pilių. Stogus dengė vienuoliškosios, vėliau modernesnės plokščiosios čerpės.

Remiantis šiuo teiginiu ir 1981 m. archeologinių tyrimų ataskaita (radiniais, rastais po Didžiojo bokšto akmenų grindiniu), stogo dangai numatomos plokščiosios čerpės.

Pasigedo nuoseklumo

Lietuvos architektų rūmų Klaipėdos regioninės architektų tarybos narys, buvęs minėtos tarybos pirmininkas Edmundas Andrijauskas „Vakarų ekspresui“ teigė, jog iš esmės teigiamai vertina siekį atstatyti visą Mėmelburgo pilį, tačiau dėl pavienio Didžiojo bokšto turi savo nuomonę.

„Žinoma, pirmiausia kilęs klausimas buvo toks: ar ta architektūra turi būti visiškai atstatomoji, rekonstrukcinė, ar su modernumo elementais.

Nuspręsta, kad jie gali būti, ir tokių pavyzdžių esama pasaulyje. Ko labiausiai bijau, jog neturėdami visos pilies korpusų architektūrinių sprendinių visumos, galime pridaryti klaidų statydami Didįjį bokštą.

Prie jo juk bus ateityje jungiamos kitos atstatomos pilies dalys, kurių techniniai parametrai, projektiniai pasiūlymai yra visiškai neaiškūs. Kur bus laiptai, kur - koridoriai, kokie inžineriniai tinklai turės būti tiesiami.

Ar nebus taip, kad ateityje statydami jau kitą dalį, besijungiančią su anksčiau iškilusiu bokštu, pamatysime, jog nemažai jo elementų reikia perdaryti. Kad nereikėtų kažko griauti atstatant kitus korpusus“, - įžvalgomis dalijosi architektas.

Tad, jo manymu, pirmiausia turėjo būti skelbiamas visos pilies atstatymo architektūrinis konkursas, o ne atskirai imamasi bokšto.

„Kai pradedi atkurti vieną pilies elementą, jau turi žinoti, kaip atrodys ir kiti, visuma. Juk bendras tikslas - ne bokštas, o pilies atstatymas“, - teigė jis.

SPRENDIMAS. Nors iš išorės bokštas panėšėtų į senovinį, jo viduje ketinama naudoti šiuolaikines medžiagas, konstrukcijas.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder