Disciplinos pervertinimas: kaip atsidavimas keičia įpročių kūrimą

Vietoj disciplinos – atsidavimas?

Vasara – tarsi priminimas, kad laikas imtis pokyčių: pradėti lankytis sporto salėje, sveikiau maitintis, gal net medituoti. Tačiau, kad norint visa tai paversti kasdienybe, reikės disciplinos.

Pažvelgus į socialinius tinklus, visur žinutes apie valią ir savikontrolę. Nuomonės formuotojai, tokie kaip fitneso specialistė Camila Jaime ar rašytojas ir tinklalaidžių kūrėjas Jocko Willink, nuolat kartoja: disciplina – vienintelis kelias į pozityvius pokyčius.

Kas yra atsidavimas?

Tradiciškai atsidavimas siejamas su religija ar mėgstamu hobiu, kuris atsirado dar paauglystėje. Tačiau šiandien ši sąvoka tampa labiau orientuota į santykius su savimi.

Įpročiai ≠ disciplina

Kai kalbame apie discipliną, dažnai turime galvoje įpročių formavimą. Tačiau šios dvi sąvokos skiriasi.

Įpročiai formuojasi per pasikartojančius veiksmus. Pavyzdžiui, jei kiekvieną kartą po tualeto einate nusiplauti rankų, ilgainiui tai tampa automatiniu veiksmu – apie tai net nebegalvojate.

„Norint suformuoti įprotį, nereikia nei ryžto, nei sprendimo. Pakanka konteksto ir kartojimo“, – sako psichologijos profesorė Wendy Wood iš Pietų Kalifornijos universiteto.

Tuo tarpu disciplina – tai sąmoningas procesas, reikalaujantis dėmesio, emocijų ir elgesio kontrolės. Ji gali padėti pradėti veiksmą, bet viena pati įpročio nesukuria.

„Negalėsite pakankamai ilgai kartoti nemalonaus veiksmo vien tik pasikliaudami disciplina ar valia. Tokia motyvacija – trumpalaikė“, – aiškina profesorė Wood.

Kada įprotis tampa ritualu?

Ritualai skiriasi nuo įpročių tuo, kad yra tikslingi, griežtai struktūruoti ir susieti su emocijomis. Pavyzdžiui, jei paprašytume žmogaus pakeisti savo ryto rutiną (pvz., pirmiausia valytis dantis, o tik tada praustis), jis greičiausiai jaustųsi nepatogiai – nes tai jau daugiau nei automatinis veiksmas, tai ritualas.

Rinktis discipliną ar atsidavimą?

Abi kryptys gali būti veiksmingos, priklausomai nuo žmogaus ir situacijos.

Jei disciplina jums kelia spaudimą, greičiausiai ji nepadės. Tuomet geriau rinktis atsidavimą.

Net vienam žmogui gali tikti skirtingi būdai skirtingose gyvenimo srityse. Darbe galite remtis disciplina, o asmeniniuose tiksluose – pasitelkti atsidavimą.

Svarbiausia – suprasti, ko siekiate, ir kokį rezultatą norite pasiekti.

Kaip pradėti keistis su atsidavimu?

Norint pasirinkti atsidavimo kelią, pirmiausia reikia aiškiai suvokti tikslą. Pavyzdžiui, jei norite mažiau laiko praleisti prie telefono ir daugiau piešti, šis motyvas jau kyla iš vidaus.

Svarbu, kad tikslas nebūtų tik trumpalaikis. Pavyzdžiui, noras sulieknėti iki vestuvių dažnai kyla iš išorinio spaudimo. Bet kas nutiks po šventės?

Užuot kėlę sau spaudimą greitai pasiekti rezultatą, verčiau matykite pokytį kaip nuolatinį procesą. Jei planuojate lankyti sporto salę, pradėkite nuo dviejų kartų per savaitę ir palaipsniui didinkite. Svarbiausia – sukurti tokią aplinką ir rutiną, kuri jums patiktų.