Ryškius vaidmenis ne tik filmuose, bet ir uostamiesčio teatrų scenose kuriantis aktorius mano, kad ne apdovanojimai svarbiausia. „Net nepastebėjau. Esu nominuotas? Gerai. Smagu. Ką aš čia tokio esu nuveikęs, kad būčiau apdovanotas... Apdovanojimai, dėmesys – labai laikina: vieną dieną to daug, kitą – gal nebus visai. Manau, kad svarbu to nesureikšminti“, - sako D. Želvys, kuriam žvaigždžių liga tikrai negresia.
Jis tikina išskirtinio aplinkinių dėmesio nepastebėjęs ir kino ekranuose pasirodžius Vytauto V. Landsbergio ir Giedriaus Tamoševičiaus filmui „Poetas“, kuriame jam buvo patikėtas pagrindinis Kosto Skinkio vaidmuo, atnešęs geriausio aktoriaus apdovanojimą - „Sidabrinę gervę“, dar vadinamą lietuviškuoju „Oskaru“. Atsiimdamas apdovanojimą, jis sakė „Gervę“ skiriantis savo tėvams, kurie anksti paliko šį pasaulį: mama mirė, kai Donatui buvo vos 17 metų, tėtis – prieš 5 metus.
D. Želvys gimė ir užaugo Klaipėdoje. 2011 m. baigė Klaipėdos „Aukuro“ gimnaziją, nuo 2011 iki 2015 m. Klaipėdos universitete mokėsi vaidybos. Kurso vadovas legendinis aktorius, režisierius Valentinas Masalskis jaunimą mokė ne tik profesinių paslapčių, bet ir formavo juos kaip asmenybes: ragino būti sąžiningus, nuoširdžius, atvirus, mažinti egoizmą,
„V. Masalskis mokė, kad apdovanojimai skirti artimiesiems, kurie palaiko, kai tau sunkiausia, o ne tau. Aktoriaus tokia profesija, kad dėmesio tu susilauki visada, kai stovi scenoje, ypač po premjeros. Man svarbiausia – teatras, kad viskas vyksta gerai, kad spektakliai tobulėja. Svarbu, kad spektaklis emociniu, režisūriniu, dramaturginiu būdu paveiktų žiūrovą...
Aš nuolat įdėmiai stebiu publiką: būna, kad sumanai viena, o ateina žiūrovas ir jauti, kad darai ne tai, ko reikia, būtina permąstyti. Kino jau nepakeisi, o vaidmenis teatre gali nuolat tobulinti, šlifuoti. Mes, esantys scenoje, labai jaučiame publikos reakcijas, net kai žiūrovai suklusę, ta tyla būna tokia iškalbinga. Galima išskirti nieko nesuprantančią tylą ir susimąsčiusiąją. Ne veltui sakoma, kad teatrą keičia žiūrovai...“ - akcentuoja aktorius.
Anot D. Želvio, svarbiausias tobulėjimas yra nugalėti tinginystę. Esi tuo geresnis, kuo mažiau tingi.
Aktorius džiaugiasi, kad turi daug veiklos, ir šiuo metu ruošiasi naujoms premjeroms. „Vilniuje, Jaunimo teatre, dirbu su režisieriumi Gintaru Varnu. Ruošiamės spektakliui pagal S. Parulskio pjesę. Pavadinimas dar derinamas, tad neįvardinsiu. Ir vaidmenų šiame sepktaklyje-farse turėsiu ne vieną. Premjeroms ruošiuosi ir Klaipėdos jaunimo teatre“, - sako D. Želvys.
Pašnekovas sutrinka paprašytas įvardyti savo didžiausią svajonę. „Aš esu labai laimingas žmogus. Jei kažko trūksta, aš dėl to nesu nelaimingas. Priešingai, tai mane skatina veikti, siekti, stengtis. Gyventi labai gera. To linkiu ir visiems.
Klaipėda – man gimtasis miestas, bet Lietuva tokia maža ir visi jos kampeliai lengvai bei greitai pasiekiami – neprisiriškime. Kuo didesnė migracija – tuo platesnis akiratis. Grįžkime į Klaipėdą su dar daugiau patirčių, žinių“, - skatina D. Želvys.
Aktorius Donatas Želvys sukūrė vaidmenis tokiuose spektakliuose kaip „Erinijos“ (rež. Sergejus Loznica, Jaunimo teatras (JT), 2022), „Miškelis“ (rež. Valentinas Masalskis, Klaipėdos jaunimo teatras (KJT), 2022), „Įstrigę“ (rež. Árpádas Schillingas, KJT, 2021), „Jūrinės šviesos“ (rež. Jonas Tertelis, KJT, 2020), „Motina“ (rež. Darius Rabašauskas, KJT, 2019), „Raudona“ (rež. Masalskis, JT, 2018), „Dvi Korėjos“ (rež. Kamilė Gudmonaitė, KJT, 2018), „Mūsų miestelis“ (rež. Rabašauskas, KJT ir Nacionalinis Kauno dramos teatras, 2018), „Kontrabosas“ (rež. Masalskis, KJT, 2016), „Ledas“ (rež. Paulius Ignatavičius, KJT, 2015), „Kita mokykla“ (rež. Masalskis, KJT, 2013) ir kt.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą