Dvyliktokai džiaugėsi, kad matematikos egzaminas buvo lengvesnis nei tikėjosi

Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) duomenimis, šiemet matematikos valstybinį brandos egzaminą laikyti pasirinko 16 678 kandidatai, praėjusiais metais - 16 520 kandidatų. NŠA laikinasis direktorius Aidas Aldakauskas sakė, kad abiturientai, ruošdamiesi matematikos egzaminui, pavasarį galėjo dalyvauti elektroniniame matematikos mokymosi pasiekimų įsivertinimo patikrinime. Tokia galimybe pasinaudojo 13 tūkstančių (76 proc.) mokinių.

Egzamino struktūra ir niuansai

Matematikos egzamino užduotį sudaro trys dalys. Pirmojoje dalyje pateikiami uždaviniai su pasirenkamaisiais atsakymais (už kiekvieną skiriama po vieną tašką), antrojoje dalyje - trumpojo atsakymo (nestruktūruoti arba struktūruoti) uždaviniai. Trečiąją dalį sudaro atvirojo atsakymo (struktūruoti arba nestruktūruoti) uždaviniai.

Egzamino užduotį sudaro uždaviniai, skirti visų pasiekimų lygių mokiniams.

Laikantieji matematikos egzaminą gali naudotis skaičiuotuvais be tekstinės atminties, braižybos ir matavimo įrankiais, užduoties sąsiuvinio priede pateiktomis formulėmis.

Rekomenduojamų skaičiuotuvų sąrašas skelbiamas Nacionalinės švietimo agentūros interneto svetainėje.

Abiturientų nuotaikos po egzamino

Po tris valandas trukusio egzamino dauguma abiturientų džiaugėsi lengvesniu egzaminu, nei buvo pernai, tačiau atviravo, kad kiekvienoje dalyje buvo po kelis sunkesnius uždavinius, kuriuos sprendžiant reikėjo labiau pamąstyti.

Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos abiturientas Žygimantas sakė, kad matematikos egzaminas pasirodė lengviausias iš visų jau laikytų ir net jo pažįstami, kurie prasčiau mokosi, nesusidūrė su dideliais keblumais spręsdami uždavinius.

„Buvo keista ir sunku suprasti, kodėl už kai kuriuos lengvesnius uždavinius skirtų balų skaičius buvo didesnis nei už sunkesnius. Man buvo keletas sunkesnių uždavinių antroje dalyje, bet laiko jiems išspręsti tikrai pakako. Matematikos egzaminui ruošiausi savo jėgomis. Esu labai pozityviai nusiteikęs ir tikiu, kad galiu surinkti 100 balų, jeigu neprivėliau kokių smulkių techninių klaidų“, - pasakojo Žygimantas.

Klaipėdos „Aukuro“ progimnazijos dvyliktokė Saulė džiaugėsi, kad matematikos egzaminas buvo gana lengvas, o užduotis merginai pavyko išspręsti per 2,5 valandos.

"Egzaminas buvo lengvesnis nei bandomasis ar praėjusių metų. Praeitais metai ėjau pas matematikos korepetitorių papildomai gilintis matematikos žinias, bet šiemet mokiausi pati. Sunkesni buvo trečiosios dalies uždaviniai, bet, ilgiau pamąsčius, pavyko juos išspręsti. Tikiuosi surinkti praeinamą balą.

Klaipėdos „Varpo“ gimnazijos abiturientė Monika atviravo, kad labai bijojo matematikos egzamino, tačiau uždaviniai sprendėsi lengviau nei tikėjosi.

„Tikrai tikėjausi sunkesnio egzamino. Esu emociškai pavargusi, nes iki egzamino labai jaudinausi ir nerimavau. Bet uždaviniai buvo ne tokie sunkūs. Man padėjo pasiruošti korepetitorius, su kuriuo daug dirbome. Tikiuosi surinkti ne mažiau nei 60 procentų iš šimto“, - sakė Monika.

Matematikos valstybinio brandos egzamino uždavinius pakomentuoti sutiko Klaipėdos Baltijos gimnazijos matematikos mokytoja Rūta Jegnoraitė-Juškienė. Pasak jos, egzamine atsispindėjo visas mokyklos kursas, tačiau pedagogė apgailestavo, kad dėl egzamine dominavusių itin standartinių, klasikinių uždavinių gabieji mokiniai, kurie daug ir stropiai mokėsi, neturėjo galimybės sublizgėti.

„Vertinant egzamino užduočių sudėtingumą, man tikrai jose pritrūko matematikos baleto bei grakštumo. Gal dėl to, kad nuo šių metų matematikos egzaminas tapo privalomas, buvo nuleista kartelė. Peržiūrėjus visas užduotis, man neužkliuvo nė viena, kuri būtų keblesnė ar klaidinanti.

Tačiau paskutinė egzamino užduotis apie tiesės krypties koeficiento apskaičiavimą nustebino, nes tokio tipo uždavinių sprendimui mokymosi procese skyrėme labai mažai dėmesio“, - teigė R. Jegnoraitė-Juškienė.

Praėjusiais metais matematikos brandos egzaminą išlaikė 84,6 proc. kandidatų. Mokiniai, neišlaikę matematikos valstybinio brandos egzamino, jį galės perlaikyti tik kitais metais.