Edukatorei smagu – sėdi savo ratuose

Iš senų knygų – originali kompozicija

Kretingalės kultūros centro salėje žiūrovus pasitinka tautodailininko Valentino Dilgino paveikslai. Atnaujintų patalpų sienos ilgokai buvo tuščios. Naujos darbuotojos edukatorės J. Morkuvienės iniciatyva pakabinus kretingališkio kūrinius pajūrio motyvais, padvelkė šio krašto dvasia.

Žvilgsnį traukia unikalus stendas, išlankstytas, sukomponuotas iš senų, nebereikalingų knygų. „Tai Jolita sugalvojo padaryti rudenį vykusių viešųjų skaitymų renginiui.

Ji ne tik edukatorė, bet ir scenografė – iš paprasčiausių daiktelių sukuria originalių, gražių dalykų“, – gerų žodžių savo kolegei negailėjo Plikių skyriaus renginių režisierė Jurgita Andronatij.

Šio renginio svečiams darbuotojai įteikė ne gyvų gėlių, bet iš senų knygų Jolitos sulankstytų kompozicijų. Originalu ir simboliška – naujam gyvenimui prikėlė nebereikalingą knygą.

Renginių meninis apipavidalinimas – dalis sėkmės. Komanda tai suprato, bet nesant scenografo negalėjo vizualiai įsivaizduoti, kaip tai turėtų atrodyti.

Pasak J. Andronatij, rudenį įsijungusi J. Morkuvienė įnešė kūrybiškumo – susirūpinta renginių erdvės estetiniu vaizdu. „Pasikeitė mūsų renginių scenografija ir tai pastebėjo juose apsilankantys žmonės, – džiaugėsi Kretingalės KC direktorė Violeta Lisovaitė. – Jolita įnešė kūrybiškumo ir šioje srityje – mums jo labai trūko.“

Užsiėmimuose – mamos su vaikais

Sukurti meninę kompoziciją iš senų knygų Jolitai prireikė savaitgalio, bet ji neskaičiuoja laiko – kurti rankdarbius jai patinka nuo mažens. „Mano kūrybiškumas susiformavo augant vienkiemyje Žemaičių Kalvarijoje per 3 vaikystės metus.

Lietuvių literatūra liudija, kiek šviesuolių, kilusių iš kaimo. Čia formuojasi grožio, gėrio pradai“, – įsitikinusi J. Morkuvienė.

Ji patenkinta Kretingalės KC įsidarbinusi edukatore. „Kultūra, bendravimas, edukacijos menas – mano ratai: gerai sėdžiu ir vairuoju. Puikiai sekasi, – šypsojosi pašnekovė. – Į edukaciją Plikiuose, kur gaminome kalėdines kompozicijas iš medžio ir kitų atliekų, atvyko net uostamiesčio gyventoja. Girkaliuose susirinko 15 moterų pasidaryti eglutę iš audinio, medžio atraižų.“

J. Morkuvienei malonu, kai į edukaciją ateina mama su vaikais. Pasak jos, mes – vartotojų karta, skubanti pirkti ir nemokanti dalyvauti kūrybos procese, meditacijoje. „Atėję į edukaciją būna kartu, kažką pasigamina ir parsineša namo – tai motyvuoja. Be to, jie pabūna savo bendruomenėje – Kretingalėje, Girkaliuose ar Plikiuose“, – dėstė edukatorė.

Plati kūrybos erdvė

J. Morkuvienė – ir lietuvių kalbos mokytoja Dituvos pagrindinėje mokykloje. Jolita šį kelią pasirinko ne iš karto. „Esu diplomuota siuvėja, bet šią profesiją išbandžiusi tris mėnesius supratau, jog iš to duonos valgyti nenoriu. Tai galėjo būti mano pomėgis, – atskleidė pašnekovė.

– Pasikartojusi lietuvių kalbos ir literatūros žinias, įstojau į Vilniaus universitetą studijuoti šiuos mokslus ir baigiau.“ Dabar ji – mokytoja, edukatorė, scenografė, siuvėja, floristė, mezgėja, nėrėja. Plati jos kūrybos erdvė – Dituvos pagrindinėje mokykloje dirba pagal neformaliojo vaikų švietimo programą, moko technologijų.

Jolita prisipažino, kad jos namai Dituvoje užversti įvairiausiomis medžiagomis, tinkančiomis rankdarbiams. Su vyru važiuoja į mišką ieškoti gamtinės medžiagos. Ji ne tik siuva, mezga, neria, piešia, bet ir medį pjauna, šlifuoja. Savo kompozicijose Jolita šį dažnai naudoja.

„Mane labai palaiko šeima – vyras ir dukra, kurie yra pirmieji mano darbų vertintojai, kritikai. Turiu draugų, kurie džiaugiasi mano darbais – dovanomis. Juk per jas dovanoju ir dalelę savęs. Turiu draugę Amerikoje, kuri saugo visas mano sukurtas dovanėles – šios jai primena ne tik mane – ir Lietuvą“, – atskleidė Jolita.

J. Morkuvienės iš senų knygų sulankstyta ir sudėliota kompozicija traukė viešųjų skaitymų renginio dalyvių dėmesį.