Komunikate teigiama, kad vandens trūkumas kels pavojų beveik visoms gyvenimo sritims: maistui ir geriamajam vandeniui, infrastruktūrai, žmonių sveikatai ir pagrindinei ekonominei veiklai.
„Ši rizika gali pasireikšti įvairiomis formomis, iš kurių kai kurios apima padidėjusią konkurenciją dėl vandens išteklių tarp sektorių ir naudojimo būdų, įskaitant galimą konfliktų riziką valstybėse narėse ir tarp jų dėl tarpvalstybinių vandens išteklių”, – teigiama komunikate.
Dažni potvyniai ir sausros jau tapo viena iš klimato grėsmių, su kuriomis susiduria Europa, sakoma komunikate. Europos Komisijos vertinime „nustatyti 36 pagrindiniai pavojai Europai, iš kurių kai kurie jau pasiekė katastrofišką lygį ir yra labai skubūs”.
Kai kurios ES šalys jau dabar ginčijasi dėl vandens išteklių. Ispanijoje nuo sausros kenčianti Katalonija bando įtikinti Ispanijos centrinę valdžią nukreipti upių vandenį iš kaimyninio Aragono. Prancūzijoje praėjusiais metais kilo susirėmimų dėl planų kurti naujus vandens kaupimo rezervuarus.
Europos Komisija ragina valstybes nares paspartinti pasirengimą kovai su klimato kaita ir pabrėžia, kad jos gerokai atsilieka nuo savo planų. Europos Komisija tikisi, kad dėl klimato kaitos padaugės stichinių nelaimių, tokių kaip sausros, potvyniai, miškų gaisrai, dideli karščiai, taip pat epidemijų, derliaus nuokrypių, žalos infrastruktūrai.
Konservatyviais EK vertinimais, dėl klimato kaitos iki 2100 m. Europos Sąjungos ekonomikos augimas gali sumažėti 7 proc.
Europos Komisijos 2019 m. duomenimis, daugiau nei trečdalis (38%) ES gyventojų susiduria su vandens trūkumu. Sausros Europos ekonomikai kasmet kainuoja 2-9 mlrd. eurų.
Apskritai dauguma valstybių narių turi pakankamai vandens išteklių, tačiau sausros dažnėja, ypač Pietų ir Vakarų Europoje.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą