Ekranų pinklės: kai „skrolinimas“ tampa priklausomybe

Ypač jautri šiai temai tampa jaunoji karta, auganti nuolatinio ryšio, informacijos ir skaitmeninio stimuliavimo aplinkoje.

Naujos priklausomybės: kas tai?

Naujosios priklausomybės dažniausiai yra elgesio pobūdžio. Tai reiškia, kad žmogus tampa priklausomas ne nuo medžiagos, o nuo veiklos. Pavyzdžiui, nuolatinio naršymo telefone, „skrolinimo“, vaizdo žaidimų ar socialinių tinklų naudojimo. Tokia priklausomybė vystosi nepastebimai: iš pradžių tai tik įprotis, vėliau jau poreikis, o galiausiai- sunkiai kontroliuojamas elgesys.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, apie 10–15 proc. jaunų žmonių Europoje turi probleminio interneto naudojimo požymių. Lietuvoje atlikti tyrimai rodo, kad daugiau nei pusė paauglių kasdien prie ekranų praleidžia daugiau nei 4 valandas, o daliai jų tai ima kenkti miegui, mokslams ir emocinei būsenai.

Kaip vystosi priklausomybė?

Priklausomybės nuo ekranų ar socialinių tinklų vystymasis glaudžiai susijęs su smegenų veikla. Kiekvienas patiktukas, žinutė ar naujas turinys sukelia dopamino, malonumo hormono, išsiskyrimą. Tai skatina žmogų vėl ir vėl grįžti prie telefono.

Tarp jaunimo ši rizika dar didesnė, nes jų smegenys vis dar vystosi, o savikontrolės mechanizmai nėra iki galo susiformavę. Be to, socialiniai tinklai kuria nuolatinį palyginimo jausmą, kas gražesnis, sėkmingesnis, populiaresnis. Tai gali skatinti nerimą, žemą savivertę ir net depresijos simptomus.

Psichologai apie šį reiškinį sako, kad "didžiausia problema yra ta, jog šios priklausomybės dažnai laikomos normaliomis. Anksčiau priklausomybė buvo akivaizdi, o šiandien nuolatinis buvimas telefone yra socialiai priimtinas. Dėl to žmonės vėliau suvokia, kad turi problemą“.

Jaunimo balsas iš Klaipėdos

Norint suprasti tikrąją situaciją, svarbu išgirsti pačių jaunų žmonių nuomonę.

Mantas (17 m.), Klaipėda - „už“ technologijas: „Man socialiniai tinklai yra būdas bendrauti su draugais, sekti naujienas, mokytis. Be jų būtų sunku. Taip, kartais praleidžiu per daug laiko telefone, bet man atrodo, kad viskas priklauso nuo žmogaus, jei moki kontroliuoti, problemos nėra.“

Gabija (18 m.), Klaipėda - kritiškesnė pozicija: „Pastebiu, kad kartais net nebežinau, ką veikti be telefono. Jei nėra interneto, atsiranda nuobodulys. Manau, tai jau problema, nes realus gyvenimas pradeda atrodyti mažiau įdomus nei virtualus.“

Šios dvi nuomonės puikiai atspindi šiandienos realybę, jog technologijos gali būti ir naudingos, ir pavojingos, priklausomai nuo jų naudojimo.

Kokią žalą tai daro?

Nors iš pirmo žvilgsnio „nekaltas“ naršymas telefone neatrodo pavojingas, ilgainiui jis gali turėti rimtų pasekmių:

Miego sutrikimai. Ekranų skleidžiama mėlyna šviesa trikdo melatonino gamybą, todėl sunkiau užmigti.

Dėmesio koncentracijos problemos. Nuolatinis informacijos srautas mažina gebėjimą susikaupti.

Emociniai sunkumai. Didėja nerimas, vienišumo jausmas, socialinis palyginimas.

Socialinių įgūdžių silpnėjimas. Virtualus bendravimas keičia gyvą kontaktą.

Fizinė sveikata. Mažiau judėjimo, daugiau laiko sėdint.

Visuomeniniu mastu tai gali reikšti mažesnį produktyvumą, didesnes psichikos sveikatos problemas ir net silpnėjančius bendruomeninius ryšius.

Kaip atpažinti problemą?

Yra keli požymiai, kurie gali signalizuoti apie besiformuojančią priklausomybę:

- sunku atsitraukti nuo telefono ar kompiuterio;

- jaučiamas nerimas ar dirglumas be interneto;

- apleidžiami mokslai, darbas ar santykiai;

- meluojama apie praleistą laiką prie ekranų;

- bandymai riboti naudojimą nesėkmingi.

Svarbiausia yra sąmoningumas. Jei žmogus pradeda pastebėti, kad technologijos valdo jo laiką, verta sustoti ir įvertinti situaciją.

Ką galime daryti?

Sprendimai nėra paprasti, tačiau jie įmanomi. Specialistai siūlo keletą praktinių žingsnių:

Nustatyti ribas. Pavyzdžiui, ne naudotis telefonu prieš miegą ar valgant.

Skaitmeninės pertraukos. Bent viena diena per savaitę be socialinių tinklų.

Alternatyvos. Sportas, hobiai, gyvas bendravimas.

Tėvų vaidmuo. Jaunesniems svarbus pavyzdys ir aiškios taisyklės.

Sąmoningas naudojimas. Ne „automatinis skrolinimas“, o tikslinis informacijos vartojimas.

© „Vakarų ekspreso“ archyvo nuotr.

Išvada

Naujos priklausomybių formos - tai tylus, bet sparčiai plintantis reiškinys, ypač tarp jaunimo. Technologijos pačios savaime nėra blogis, tačiau jų perteklius gali tapti rimta problema tiek asmeniui, tiek visuomenei.

Svarbiausia yra ne demonizuoti, o išmokti valdyti. Sąmoningas naudojimas, aiškios ribos ir realaus gyvenimo prioritetai gali padėti išvengti to momento, kai ekranas ima valdyti žmogų, o ne atvirkščiai.