Jos nulemia, kaip suaugę valdome finansus – ar didžiąją dalį atlyginimo atsidedame taupymui, o gal priešingai – drąsiai naudojame pinigus kaip įrankį gyvenimo kokybei pagerinti.
Ekspertai įvardija keletą šeimose dažniausiai pasitaikančių elgesio su pinigais pavyzdžių, kokią įtaką jie turi mūsų finansiniams sprendimams bei kaip šiuos įpročius galime pakeisti.
Situacija nr. 1: artimieji taupė kiekvieną centą ir nieko sau neleido
Mus supanti aplinka formuoja požiūri į save ir kitus bei tai, kaip elgiamės įvairiose situacijose, sako psichologė-psichoterapeutė Lina Bagdonavičienė.
Visgi, anot jos, nors artimieji mus augina, moko ir patarinėja su geriausiais ketinimais, kartais laikas parodo, jog jų pamokos nebūtinai atneša tik geriausias patirtis.
„Jei ankstesnės vaikystės patirtys suformavo požiūrį, jog pinigai yra sunkiai uždirbami ir jokiais būdais negalime išlaidauti, tikėtina, kad šiais kertiniais įsitikinimais vadovausimės ir ateityje.
Pavyzdžiui, jei vaikystėje girdėjome mamą sakant, jog ji negali sau leisti įsigyti naujos poros batų ar suknelės, nes svarbu kiekvieną centą atidėti „juodai dienai“, užaugę galime elgtis taip pat – net jei tam turime finansinių galimybių.
Kai sau neleidžiame turėti to, apie ką svajojame čia ir dabar, mus gali užplūsti nemalonūs jausmai, tokie kaip liūdesys, bejėgiškumas, pyktis ar kita“, – sako L. Bagdonavičienė.
Finansų ekspertė ir skolinimosi internetu bendrovės „Vivus Finance“ vadovė Giedrė Štuopė sako, jog reikėtų išlaikyti balansą tarp išlaidų ir taupymo.
Ekspertė pabrėžia, jog įprotis taupyti – svarbus, nes padeda užsitikrinti saugesnę ateitį, tačiau kraštutinumai gali turėti neigiamų pasekmių.
„Agresyvus išlaidų ribojimas gali ne tik sukelti finansinį nerimą, bet ir pakenkti mūsų gyvenimo kokybei. Žmonės, kurie ilgą laiką nieko sau neleidžia, vieną kartą paslydę vėliau yra linkę išsileisti.
Finansų valdymas reikalauja nuoseklumo ir pastangų, todėl užuot viską sau draudę, dalį asmeninių lėšų skirkite geidžiamiems pirkiniams ir pasidarykite dieną „be ribų“.
Taip galėsite leisti sau įsigyti norimą daiktą be sąžinės graužaties ir per daug nenukrypdami nuo asmeninio biudžeto“, – teigia G. Štuopė.
Situacija nr. 2: artimieji išleisdavo daugiau nei uždirbdavo
Pasitaiko ir tokių situacijų, kuomet suaugę žmonės priešinasi vaikystėje matytam tėvų elgesiui. Psichologės teigimu, jie gali būti linkę išleisti daugiau nei leidžia jų finansinės galimybės.
„Kartais nutinka taip, jog vaikas, kurio tėvai vaikystėje itin ribodavo pirkinius, sau užsibrėžia: „nebūsiu toks, kaip tėvai“, „visada turėsiu pinigų“ ir panašiai.
Tikėtina, jog suaugę jie bus linkę pirkti impulsyviai viską, kas tik šauna į galvą, taip stengdamiesi kompensuoti už anksčiau patirtą nepriteklių.
Todėl čia labai svarbu mokytis valdyti emocijas ir gyventi pagal dabartines finansines galimybes“, – sako L. Bagdonavičienė.
Pasak jos, emocijų reguliavimo įgūdžiai, lavinami su specialisto pagalba, padeda susipažinti su patiriamais jausmais, „išbūti“ iš vaikystės atsineštą diskomfortą bei išmokti jį įveikti: „Bet to, gali padėti ir pokalbis su artimaisiais – išsiaiškinę tokio tėvų elgesio priežastis būsite geriau pasiruošę kurti savo finansinę gerovę ir nekartoti to ateityje.“
Anot G. Štuopės, žmogui, linkusiam neracionaliai išlaidauti, svarbu susikurti struktūrą: „Tai padaryti padeda nuoseklus biudžeto planavimas. Kiekvieną mėnesį atsisėskite ir susirašykite visas savo pajamas bei išlaidas.
Taip aiškiai matysite, kokiems poreikiams patenkinti išleidžiama didžiausia suma pinigų. Galbūt net pastebėsite, jog tai – smulkios išlaidos, pavyzdžiui, kiekvieną dieną degalinėje perkama kava.
Pakeitus įpročius – tiesiog kavą geriant namuose, mėnesio pabaigoje turėsite likusių lėšų, kurias galėsite atsidėti taupymui ir pasiruošti finansinę pagalvę nenumatytiems gyvenimiškiems atvejams.“
Situacija nr. 3: pinigai – „tabu“: apie juos artimieji nekalbėjo
Psichologė pastebi, jog vis dar yra žmonių, kuriems pinigų tema yra nemaloni. Visgi, specialistės teigimu, šis „tabu“ gali pakenkti kuriant santykius.
„Būna situacijų, kai partneriai gyvena kartu, tačiau visai nesikalba apie pinigus. Tikėtina, jog taip elgėsi ir jų tėvai ar kiti artimieji.
Tuomet gali kilti nesutarimų, ypač, jei viena pusė linkusi išleisti daugiau, o kita – taupo kiekvieną eurą. Nors kalbėti apie pinigus gali būti nepatogu, poroje spręsti problemas galima tik bendraujant, girdint, koreguojantis, o ne įsivaizduojant, jog kitas asmuo mus supras be išsakytų žodžių.
Todėl svarbu mokytis kalbėti ir švelniai išsakyti dalykus, dėl kurių jaučiamės blogai. Būtent pokalbis yra sėkmingų santykių pagrindas, o visos temos, tarp jų ir finansai, yra poros gyvenimo dalis“, – komentuoja psichologė.
G. Štuopė sutinka, jog kelias į sėkmingą finansų valdymą šeimoje – bendravimas. Anot jos, prieš kuriant santykius labai svarbu išsiaiškinti abiejų žmonių požiūri į pinigus, o vėliau – reguliariai apie juos kalbėtis.
„Pradėti pokalbį apie finansus gali būti nejauku, todėl susitarkite su antrąja puse ir nusimatykite dieną bei laiką, kuomet abu būsite pasiruošę.
Susėdę pradėkite nuo asmeninės finansinės situacijos apžvalgos – turimų įsipareigojimų, pavyzdžiui, paskolų už būstą ar mokslus, vartojimo kreditų, aptarimo.
Taip pat pasikalbėkite apie savo įpročius – kaip dažnai norite skirti pinigų pramogoms, kelionėms, ar esate linkęs susidaryti detalų mėnesinį biudžetą, o gal finansus planuojate kas pusmetį ir panašiai.
Pokalbio pabaigoje išsikelkite bendrus trumpalaikius ir ilgalaikius finansinius tikslus bei nusimatykite, kaip dažnai peržiūrėsite progresą.
Taip jausitės lygiaverčiais sprendimų priėmėjais“, – pataria „Vivus Finane“ vadovė.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą