Ekspertai perspėja, kad sukčiai jau ruošiasi antrosios pensijų pakopos pinigų medžioklei

Žmonių patiklumo išbandymas 

Nuo Naujųjų metų įsigaliosianti tvarka, leidžianti papildomai kaupiantiems pensijų sistemos dalyviams atsiimti dalį lėšų iš antrosios pakopos, turėtų suteikti nemenką postūmį Lietuvos ekonomikai. 

Ekspertai prognozuoja, kad į rinką gali patekti milijardas eurų ar dar didesnė suma. Žmonėms ieškant, kur panaudoti atsiimtas lėšas, tikėtina, kad dalis jų susigundys „ypatingomis investavimo galimybėmis“, kurias jiems beveik neabejotinai jau rengia kibernetiniai sukčiai. 

„Nusikaltėliai visuomet stengiasi išnaudoti žmonių patiklumą, norą lengvai užsidirbti bei informacijos stoką. Išsamių žinių apie investavimą Lietuvoje turi palyginti nedaug žmonių, tad esu įsitikinęs, kad bandymų išvilioti pinigus tikrai padidės“, – perspėja „Urbo“ banko Pinigų plovimo ir sukčiavimo prevencijos departamento direktorius Petras Gotautas. 

Ekspertas priduria, kad, be siūlymų investuoti, žmonės gali sulaukti ir „geranoriškų“ patarimų, kaip atsiimti didesnę dalį sukauptų lėšų ar siūlymų padėti tai atlikti greičiau. 

„Pagal naująją tvarką iš antrosios pakopos bus galima atsiimti ne visas sukauptas lėšas – valstybės bei „Sodros“ įmokų dalis sugrįš į „Sodrą“ ir bus paversta apskaitos vienetais. Gali būti, kad sukčiai žmonėms siūlys pasinaudoti „jų ryšiais“ ar „tik jiems žinomu ypatingu būdu“, kad būtų galima atsiimti visą sukauptą sumą“, – svarsto P. Gotautas. 

Jis priduria, kad nusikaltėliai taip pat gali apsimesti ir „Sodros“ ar pensijų kaupimo bendrovės atstovais bei imti pasakoti, kad neteisingai pateikti dokumentai, reikia pakoreguoti asmeninius duomenis, patikslinti sąskaitą, į kurią bus pervesti pinigai ir pan. 

Nepraraskite blaivaus proto 

Pagrindinės taisyklės, kuriomis rekomenduoja vadovautis „Urbo“ ekspertas, yra nepasiduoti panikai, nedaryti skubotų sprendimų, o kilus menkiausiam įtarimui, kad bendraujate su sukčiais, nedelsiant nutraukti pokalbį ar susirašinėjimą. 

„Siekis išlaikyti žmogų sumišimo, streso būsenoje, kurioje dažniausiai ir padaromi visi neapgalvoti sprendimai, yra pagrindinis sukčių tikslas. Įtikinėjimas, kad kažkokį veiksmą reikia atlikti būtent dabar, nieko nelaukiant, atima iš aukos galimybę nuodugniai ir blaiviai apgalvoti visus situacijos aspektus“, – konstatuoja P. Gotautas. 

„Urbo“ atstovas primena, kad nei bankai, nei pensijų fondai ar „Sodra“ niekuomet neprašo iš žmonių atskleisti jokių asmeninių duomenų ar priimti sprendimą „čia ir dabar“. 

„Nuo Naujųjų įsigaliosiančio pasitraukimo iš antrosios pakopos „lango“ trukmė – dveji metai, tad laiko nuspręsti, kaip pasielgti su savo sukauptomis lėšomis, yra daugiau nei pakankamai, o visą sprendimo priėmimui būtiną informaciją galima rasti oficialiose atitinkamų institucijų svetainėse. 

Į jas patekti, beje, taip pat reikėtų stengtis tik patikrintais būdais – nespauskite jokių įtartinų nuorodų, gautų elektroniniu paštu, telefonu ar socialiniuose tinkluose“, – pabrėžia P. Gotautas. 

Vadovaukitės oficialiomis rekomendacijomis 

Pasak saugumo eksperto, jei pasiūlymas atrodo pernelyg geras, kad būtų tiesa, absoliučia dauguma atvejų jis ir nėra realus. 

„Įvairios „investavimo platformos“ nėra naujas nusikaltėlių įrankis. Dalimi atvejų jos veikia kaip vienkartinis būdas išvilioti pinigus iš mažiau finansiškai išprususių žmonių, kitais atvejais būna sukonstruotos finansinės piramidės principu. 

Už savo pinigus iš pradžių netgi galite gauti pakankamai įspūdingą „finansinę grąžą“, kurią jums sumokės iš kitų žmonių surinktais pinigais. Vis tik vėliau neišvengiamai prarasite kur kas daugiau“, – įsitikinęs P. Gotautas. 

Pasak jo, žinių apie investavimą, būdus tai daryti ir potencialią ar faktinę finansinę grąžą derėtų ieškoti tik oficialiose pensijų fondų, licenciją turinčių investavimo bendrovių bei kitų finansinių institucijų puslapiuose. 

Jų internetiniai adresai dažniausiai prasideda raidėmis „https“, kur paskutinė raidė „s“ rodo papildomą saugumo lygį. Nusikaltėlių sukurtos svetainės dažnai teturi keturias raides „http“. 

P. Gotautas taip pat pataria atidžiai tikrinti ir įtartinų laiškų siuntėjų adresus, kurie dažnai būna labai panašūs į oficialius atitinkamų instancijų ar įstaigų adresus, bet nėra jiems tapatūs. 

„Jei kyla bent menkiausias įtarimas, nesidrovėkite patys susisiekti su banku, savo pensijų kaupimo bendrove ar „Sodra“ ir išsiaiškinkite rūpimą informaciją – taip galėsite būti tikri, kad jūsų duomenys liks apsaugoti, o pinigai nepapildys sukčių sąskaitų“, – apibendrina saugumo ekspertas.