Europos Aktualijos

Šiandien Europos Komisija užregistravo Europos piliečių iniciatyvą pavadinimu „HouseEurope! Power to Renovation“ („Namai Europai! Renovacijai suteikiama galia“).

Šios iniciatyvos tikslas – sukurti paskatas esamų pastatų renovacijai ir transformacijai. Iniciatyvos organizatoriai ragina Komisiją pasiūlyti teisės aktus, skatinančius esamų pastatų atnaujinimą, remiantis šiais principais:

1. Mokesčių lengvatos už renovacijos darbus ir perdirbtų medžiagų naudojimą.

2. Sąžiningos taisyklės, leidžiančios įvertinti tiek esamų pastatų potencialą, tiek galimas rizikas.

3. Nauji vertinimo kriterijai, atsižvelgiant į esamų konstrukcijų įkūnytą CO₂ kiekį.

Ši Europos piliečių iniciatyva atitinka formalius reikalavimus, nustatytus atitinkamuose teisės aktuose, todėl Komisija pripažino ją teisiškai priimtina. Šiuo etapu Komisija dar neanalizavo pateiktų pasiūlymų turinio.

Sprendimo registruoti iniciatyvą pagrindai

Sprendimas registruoti piliečių iniciatyvą yra grindžiamas teisiniu jos priimtinumo pagal Europos piliečių iniciatyvos reglamentą vertinimu. Tai nereiškia, kad Komisija iš anksto pritaria ar nepritaria pasiūlymams, ar kad jau priėmė sprendimą dėl veiksmų, kurių galėtų imtis, jei iniciatyva sulauktų būtino palaikymo – bent milijono ES piliečių parašų.

Iniciatyvos turinys atspindi tik organizatorių grupės požiūrį ir jokiu būdu negali būti laikomas atspindinčiu Europos Komisijos nuomonę.

Tolimesni žingsniai

Po šios dienos registracijos organizatoriai turi šešis mėnesius pradėti parašų rinkimą. Jei Europos piliečių iniciatyva surinks bent vieną milijoną palaikymo pareiškimų per vienerius metus, pasiekdama minimalią ribą mažiausiai septyniose valstybėse narėse, Komisija turės į tai reaguoti. Ji privalės nuspręsti, ar imtis veiksmų pagal organizatorių pateiktus reikalavimus, ir pagrįsti savo sprendimą.

Europos piliečių iniciatyva, įvesta Lisabonos sutartimi, yra priemonė, leidžianti piliečiams formuoti ES darbotvarkę. Ji oficialiai pradėta 2012 m. balandį. Kai iniciatyva oficialiai užregistruojama, milijonui piliečių iš bent septynių ES valstybių suteikiama teisė paraginti Europos Komisiją pasiūlyti teisės aktus tose srityse, kuriose ji turi teisę veikti.

Iniciatyva laikoma priimtina, jei:

1. Siūlomas veiksmas akivaizdžiai nepriklauso už Komisijos kompetencijos ribų.

2. Ji nėra akivaizdžiai piktnaudžiaujanti, nepagrįsta ar klaidinanti.

3. Ji nėra aiškiai prieštaraujanti ES vertybėms.

Nuo Europos piliečių iniciatyvos pradžios Komisija užregistravo  119 iniciatyvų.

ES kreipiasi į PPO dėl Kinijos veiksmų, susijusių su ES aukštųjų technologijų sektoriaus autoriniais mokesčiais

Europos Komisija kreipėsi į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO), siekdama pašalinti nesąžiningą ir neteisėtą Kinijos prekybos praktiką intelektinės nuosavybės srityje.

Kinijos teismai įgalioti nustatyti privalomus pasaulinius autorinių mokesčių tarifus už ES pagrindines patentuotas technologijas, neatsiklausę patentų savininkų sutikimo. Ši praktika daro spaudimą inovatyvioms Europos aukštųjų technologijų įmonėms mažinti savo tarifus visame pasaulyje, taip suteikiant Kinijos gamintojams nesąžiningą prieigą prie Europos technologijų už mažesnę kainą.

Be to, ši praktika nepagrįstai kišasi į ES teismų kompetenciją sprendžiant Europos patentų klausimus. Europos Komisija tvirtai laikosi pozicijos, kad tokia veikla neatitinka PPO susitarimo dėl intelektinės nuosavybės teisių, susijusių su prekyba (TRIPS) nuostatų.

Kadangi derybos su Kinija nesulaukė patenkinamo sprendimo, ES yra priversta inicijuoti konsultacijas kaip pirmą žingsnį ginčų sprendimo procedūroje PPO. Šių veiksmų tikslas – užtikrinti, kad ES aukštųjų technologijų pramonė, ypač telekomunikacijų sektoriuje, galėtų veiksmingai naudotis savo patentinėmis teisėmis ir apsaugoti investicijas į inovacijas.

Tolimesni žingsniai

Konsultacijos dėl ginčų sprendimo PPO, kurias inicijavo ES, yra pirmas žingsnis šioje procedūroje. Jei per 60 dienų nebus pasiektas patenkinamas sprendimas, ES galės pradėti bylinėjimosi etapą ir prašyti PPO sudaryti dokumentą, kuri priimtų sprendimą dėl šio klausimo.

Ši byla susijusi su pagrindiniais patentais, kurie apsaugo technologijas, būtinas prekių, atitinkančių tam tikrus standartus, gamybai. Pavyzdžiui, 5G technologija yra esminė mobiliesiems telefonams. 

Europos įmonės turi daug tokių aukštųjų technologijų patentų, ypač telekomunikacijų sektoriuje, o tai suteikia joms technologinį pranašumą. Nustatydama pasaulinius autorinius mokesčius už šiuos patentus, Kinija siekia priversti ES įmones suteikti Kinijos gamintojams pigesnę prieigą prie šių Europos technologijų.

Kinijos teismų praktika nustatyti pasaulinius autorinių mokesčių tarifus yra susijusi su kita byla – „anti-suit injunctions“ (draudimų kreiptis į teismą), kurią ES taip pat šiuo metu ginčija PPO. Kinijos teismai taiko šias priemones, ribodami aukštųjų technologijų patentų turėtojus ir skirdami jiems baudas ar kitas sankcijas, jei jie siekia savo intelektinės nuosavybės teisių apsaugos ne per Kinijos teismus. Šiai bylai nagrinėti sudaryta PPO ginčų sprendimo byla (DS 611). Ataskaitos laukiama 2025 m. pirmąjį ketvirtį.

Ši ES iniciatyva siekia užtikrinti sąžiningas sąlygas Europos įmonėms, stiprinti jų intelektinės nuosavybės teisių apsaugą ir apsaugoti inovacijas nuo nesąžiningų tarptautinių praktikų.

Europos Komisija ir Europos skaitmeninių paslaugų taryba pristato atnaujintą kovos su neapykantos kalba kodeksą

Europos Komisija ir Europos skaitmeninių paslaugų taryba džiaugiasi, kad atnaujintas „Kodeksas dėl kovos su nelegalia neapykantos kalba internete +“ yra integruotas į Skaitmeninių paslaugų akto (DSA) sistemą. DSA skatina savanoriškus elgesio kodeksus, skirtus kovoti su rizikomis internete.

Atnaujintas Kodeksas, sukurtas remiantis pradiniu 2016 m. kovos su neapykantos kalba kodeksu, buvo pasirašytas tokių platformų kaip „Dailymotion“, „Facebook“, „Instagram“, „Jeuxvideo.com“, „LinkedIn“, „Microsoft“, „Snapchat“, „Rakuten Viber“, „TikTok“, „Twitch“, „X“ (anksčiau Twitter) ir „YouTube“.

Svarbiausi atnaujinto Kodekso aspektai

Atnaujintas Kodeksas sustiprins internetinių platformų gebėjimą spręsti turinio, kuris pagal ES ir nacionalinius teisės aktus laikomas neteisėta neapykantos kalba, problemas. Integracija į DSA užtikrina, kad šis Kodeksas padės veiksmingiau vykdyti įstatymus ir mažinti nelegalaus turinio platinimo riziką.

Platformos, įtrauktos į DSA reglamentą, gali prisijungti prie Kodekso kaip priemonės, padedančios parodyti jų atitiktį DSA reikalavimams dėl nelegalaus turinio platinimo rizikos mažinimo. Kodekso laikymasis bus įtrauktas į metinį nepriklausomą auditą, kuris prisideda prie platformų skaidrumo ir atskaitomybės didinimo.

Kodeksą pasirašiusios platformos įsipareigojo:

• Leisti ne pelno organizacijų ar viešųjų institucijų, turinčių ekspertinių žinių apie nelegalią neapykantos kalbą, tinklui – vadinamiesiems „Stebėtojams“ – reguliariai tikrinti, kaip platformos apdoroja neapykantos kalbos pranešimus. Šios organizacijos gali būti priskirtos „Patikimų žymėtojų“ (Trusted Flaggers) kategorijai pagal DSA.

•  Stengtis apdoroti bent du trečdalius pranešimų, gautų iš Stebėtojų, apie neapykantos kalbą per 24 valandas.

• Įsipareigoti skaidrumui, pateikiant aiškią informaciją apie priemones, kuriomis mažinamas neapykantos kalbos paplitimas, įskaitant automatizuotus turinio aptikimo įrankius.

• Dalyvauti struktūrizuotoje daugiapakopėje bendradarbiavimo sistemoje su ekspertais ir pilietinės visuomenės organizacijomis, siekiant stebėti neapykantos kalbos tendencijas ir užkirsti kelią jos plitimui.

• Didinti vartotojų informuotumą apie nelegalią neapykantos kalbą bei procedūras, kaip pranešti apie nelegalų turinį.