Finansų specialistė: pakeitę vos keletą įpročių nė nepastebėsite, kaip sutaupysite

Tačiau tokio požiūrio galima lengvai išvengti. Jeigu pakeisite tam tikrus įpročius, nė nepastebėsite, kad kaupti santaupas  sekasi žymiai geriau.

Negyvenkite tik šia diena, pasidomėkite istorija

Neramūs ekonomikos laikai tikrai nėra kažkas naujo. Egzistuoja ekonominiai ciklai su pakilimais ir nuosmukiais, kurie reguliariai pasikartoja. Ir tą byloja istorija.

Todėl verta nustoti viską vertinti tik „čia ir dabar“, kadangi neramiems laikams visuomet galima ruoštis iš anksto. 

Tikriausiai dauguma iš Jūsų bent ausies krašteliu esate girdėję apie „Didžiąją depresiją” arba kitaip tariant, „Didžiąją ekonominę krizę” 1929 -1933 metais.

Tuomet Niujorko vertybinių popierių biržoje Volstrite staiga nukritus akcijų kainoms, prasidėjo bankrotų ir įsiskolinimų virtinė, apėmusi visas kapitalistines valstybes ir nusiritusi per visą pasaulį.

Vėliau sekė dar ne viena krizė. Na, o ką jau kalbėti apie visame pasaulyje įvykusią milžinišką 2007-2008 m. krizę, kurią visi ir taip puikiai prisimename.

Kaip žinia, visos krizės išgyventos ir įveiktos. Bet svarbiausia, kad tokia istorija mums duoda paprastą pamoką – niekada negyvenkite šia diena, būkite pasiruošę.

Pamatysite, jeigu laikysitės tokio požiūrio, tai ir taupymas taps kur kas lengvesnis.

Nemėgstate gyventi pagal taisykles? Pagalvokite, ar tikrai verta

Taip, kiekvienas iš mūsų norime bei siekiame gyventi, kaip mums patinka, o ne pagal kokias nors taisykles. To linkime vieni kitiems ir džiaugiamės, jeigu tai pavyksta.

Bet kalbant apie finansus ir taupymą verta pamąstyti kiek kitaip. Kodėl?

Nes yra visame pasaulyje puikiai žinomos ir labai paprastos taisyklės arba formulės, kurios sėkmingai savo finansus padėjo ir padeda valdyti milijonams žmonių.

Taigi, be jokios abejonės, šiais ekonomikai neramiais laikais gali padėti ir Jums.

Pavyzdžiui, taisyklė 50-30-20. Kai 50 proc. nuo savo mėnesinių pajamų reikia skirti būtinosioms išlaidoms (būstas, automobilis, kuras, telekomunikacijų išlaidos ir pan.), 30 proc. skirti savo malonumams (pramogos, kelionės ir t.t.), nes juk vis dėlto dirbame ir uždirbame tam, kad gyventi. Na ir 20 proc. skirti santaupoms, investavimui, galvojimui apie savo ateitį.

Arba 80-20 formulė, kuri reiškia, jog 20 proc. pastangų sugeneruoja mums 80 proc. rezultato.

20 proc. labai disciplinuotai sufokusuojame į ateities investicijas, santaupas, įvairius jų išskaidymus, o iš šių pinigų ateityje 80 proc. gyvensime.

Beveik kaip taisyklė ar geras patarimas, kurį dažnai galite išgirsti yra ir periodinis investavimas.

Turėkite omenyje tai, kad žmonės, kurie, pavyzdžiui, taupo gyvybės draudime ar privačiame pensijų kaupime per krizę dažnai turi naudą.

Kitaip tariant visi tie kas investuoja daugiau nei 10 metų ir tai daro reguliariai. 

Per krizę krenta vertybinių popierių vertė, tačiau investuojant reguliariai galima pirkti turtą už ženkliai mažesnę kainą.

Taigi, reikia laikytis taisyklės, kad niekada nereikia skubėti nutraukinėti su investicijomis susijusių sutarčių vos tik prasidėjus krizei.

Nutraukus sutartį, o ypatingai sutarties pradžioje, per krizę galima turėti nemenką minusą, o sutartį išlaikant, tikėtina, bus galima turėti investicinį pliusą, kai po krizės viskas atsistatys. Ilgainiui tai išeina į naudą ir padeda sėkmingai valdyti finansus.

Apmokėkite sąskaitas laiku

Kaip sakoma, gyvenimo tempas šiais laikais toks, kad tik spėk suktis. Dažnai mėgstame sakyti, jog esame tiek užsiėmę, kad tam tikrus dalykus pamirštame, jiems pritrūksta laiko.

Bet kartais tas užmaršumas būna toks, jog netgi pamirštama laiku sumokėti ir tam tikras sąskaitas, dėl kurių vėliau kaupiasi delspinigiai.

Galbūt tai ir nėra milžiniška tragedija, jeigu delspinigiai nedideli. Tačiau vienas ar kitas euras ir jau žiūrėkite – per mėnesį sutaupyta dešimt ar dvidešimt eurų daugiau nei tikėjotės.

Pamiršti dalykus – blogas įprotis. O tokio įpročio atsikratysite, jei savo kalendoriuje nusistatysite konkrečias datas sąskaitų apmokėjimui ir to grafiko laikysitės.

Kita vertus, dar labiau situaciją galite pasilengvinti su šiais laikais labai populiaria tapusia automatinio sąskaitos apmokėjimo funkcija, kuri visuomet garantuoja, kad sąskaita bus sumokėta laiku.

Venkite impulsyvumo

Ar pirkdami daiktą, paslaugą dažnai pagalvojate, kiek to man iš tiesų reikia, ar tai galima nusipirkti pigiau?

Tyrimai rodo, kad impulsyvumu besivadovaujantis žmogus maždaug 25 procentais labiau gali būti linkęs įsigyti nereikalingus, impulsyvius pirkinius.

Tad jeigu impulsyvumo atsikratysite, analizuosite ir atsisakysite nereikalingų pirkinių, taip pat sėkmingiau taupysite.

Tikslus planavimas, kokio daikto jums reikia, suteikia galimybę analizuoti, kiek šis daiktas kainuoja skirtingose vietose ir ar jo kaina kinta per tradicinius išpardavimus tokius kaip „Juodasis penktadienis“.

Impulsyvumo sėkmingai gali padėti išvengti ir minimalizmu paremtas požiūris.

Ką taupyme reiškia minimalizmas? Tai, kad namuose nereikia apsikrauti ir apskritai rekomenduotina turėti tik tuos daiktus, kurie ir patys turi konkrečią naudą. Ne tik praktinę, bet ir psichologinę ar dvasinę.



Taupyti lengviau bus,  jeigu nuspręsite, kokią konkrečią naudą Jums gali teikti tam tikri daiktai ir apgalvosite, kurių Jums namuose iš tiesų reikia ar nereikia.

Pripažinkite savo ydas

Yra daug žmonių, kurie jaučia laimę, kai perka ar gauna naują daiktą.

O ar tai emocinis pirkimas, ar kitoks galite suprasti iš savo būsenos: kiek greitai išgaruoja laimės jausmas bei reikia naujo pirkimo proceso. Būkite nuoširdūs su savimi ir įsivertinkite, ar turite šią ydą. Na, o jeigu turite, tuomet pasistenkite ją įveikti.

Svarbiausia yra pripažinti savo daromas klaidas. Tad jeigu jau dažnai perkate nereikalingus daiktus ir tai pastebėjote, neprieštaraukite sau ir pakeiskite šį įprotį nauju įpročiu.



Vietoje prekybos centro laimės paieškoms pasitelkite knygą, pasivaikščiokite, susitvarkykite namus, pabūkite su draugais ir t.t.

Galbūt pradžioje ir nebus lengva keisti įpročius, tačiau žingsnis po žingsnio kursis naujas bei Jums naudingesnis įprotis, kuris stiprės ir po kiek laiko taps puikiu pagalbininku taupymo reikaluose.

Fiksuokite savo išlaidas

Turite atsikratyti įpročio nefiksuoti savo išlaidų, kadangi tai – viena pagrindinių piktžaizdžių trukdančių sėkmingai valdyti asmeninius finansus.

Bendrovės „Mint intuit“ duomenimis, net  65 % amerikiečių neįsivaizduoja, kiek išleido praėjusį mėnesį. Tikėtina, kad ir Lietuvoje situacija gali būti panaši.

Ar kada nors detaliai peržiūrėjote, kur ir kiek turite užsisakę papildomų paslaugų už kurias kiekvieną mėnesį reikia mokėti?

Galbūt tai papildomi televizijos kanalai ar mokamos narystės tam tikruose interneto portaluose, muzikos klausymo platformose, kurių visai nereikia?

Pasitelkite jums patogiausią įrankį – pieštuką su popieriumi, paprastą skaičiuoklę, „Microsoft office“ programos įrankius arba kokią nors išlaidų stebėjimo programėlę.

Stebėkite, kur ir kaip keliauja Jūsų pinigai ir tą darykite ne vieną kartą, o reguliariai. Pamatysite rezultatai taupymui taps daugiau nei akivaizdūs.