Pasitikrinkite, ar žinote, kaip teisingai vartoti vaistus

Gamtai vaistų nereikia: kaip sumažinti farmacinių veikliųjų medžiagų patekimą į aplinką

Įgyvendinant Lietuvos – Latvijos bendradarbiavimo per sieną projektą „MEDWwater“, mokslininkai, ištyrę farmacinių veikliųjų medžiagų kiekį nuotekose, taip pat Latvijos ir Lietuvos vandens telkiniuose, padarė  išvadą, kad daugelyje vietų šios medžiagos yra labai arti leistinos ribos arba viršija aplinkai pavojingą koncentraciją.

Norint sumažinti vaistų sudėtyje esančių farmacinių veikliųjų medžiagų patekimą į aplinką, reikalinga ne tik ateityje tęsti socialinę kampaniją, informuojant gyventojus apie atsakingą vaistų  vartojimą, kai pasibaigusio galiojimo ar nebereikalingi vaistai turi būti atnešami į vaistines ir atiduodami sunaikinti, tačiau ir valstybiniu lygiu imtis atitinkamų reguliacinių veiksmų.

Būtina parengti ir įdiegti aplinkos kokybės normatyvus bei vandens kokybės standartus dėl šių medžiagų, taip pat skatinti geriausių įmanomų techninių priemonių naudojimą farmacinių veikliųjų medžiagų  gamybos, naudojimo (valdymo), surinkimo ir perdirbimo bei nuotekų valymo procesuose.

Vykdant Latvijos – Lietuvos bendradarbiavimo per sieną projektą  „MEDWwater”, abiejose šalyse buvo ištirti farmacinių veikliųjų medžiagų pėdsakai šešiolikoje nuotekų valymų įrenginių bei vandens telkinių, į kuriuos išleidžiamos išvalytos nuotekos.

Mėginius tyrė Klaipėdos universiteto mokslininkai, kurie padarė išvadą, kad į Latvijos ir Lietuvos aplinką dažniausiai patenka skausmą ir uždegimą malšinančių vaistų sudėtyje esančios veikliosios medžiagos: ibuprofenas, diklofenakas, paracetamolis.

Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto mokslo darbuotojas dr. Sergej Suzdalev teigė, jog žinios apie tai, kokios farmacinės veikliosios medžiagos patenka į nuotekų valymo įrenginius ir vandens telkinius gali padėti tobulinti šiuolaikines valymo technologijas, kad ateityje būtų sumažintas tokių medžiagų patekimas į aplinką.

Farmacinės veikliosios medžiagos patenka į aplinką, nes pasibaigusio galiojimo ar nebereikalingi vaistai  dažnai išmetami kartu su buitinėmis atliekomis ar patenka į nuotekas paprasčiausiai nuleidžiant vaistus į kriauklę ar unitazą, taip pat kaip galutinis žmogaus medžiagų apykaitos produktas.

Deja, bet atliekų sąvartynai ar komunalinių nuotekų valymo įrenginiai šiuo metu nėra suprojektuoti taip, kad tinkamai išvalytų farmacines veikliąsias medžiagas.

Pagerinus valymo įrenginių darbą ir naudojamas valymo technologijas, būtų galima sumažtini ar netgi visiškai apriboti atskirų farmacinių veikliųjų medžiagų patekimą į aplinką.

Vykdant projektą „MEDWWater“ Latvijos aplinkos, geologijos ir meteorologijos centras (LAGMC) parengė rekomendacijas nuotekų valymo įrenginių operatoriams dėl saugaus farmacinių medžiagų išvalymo ir farmacinių medžiagų stebėsenos.

LAGMC Vidaus vandenų skyriaus vyresnioji specialistė Anetė Kublina pabrėžė: „Smulkiau paanalizavus „MEDWwater“ projekto metu tirtas  farmacines medžiagas, tokias, kaip ibuprofenas, diklofenakas, azitromicinas ir amoksicilinas, galima daryti išvadą, kad didesnę šių medžiagų dalį galima išvalyti naudojant aktyviosios anglies adsorbcijos ir ozonavimo valymo technologijas.

Šios technologijos turi skirtingą poveikį skirtingoms nuotekoms, todėl reikia atlikti pilotinius bandymus, kad būtų rastas tinkamiausias metodas.“

Šiuo metu galiojantys nacionaliniai norminiai teisės aktai nenumato papildomų nuotekų ar dumblo išvalymo nuo farmacinių veikliųjų medžiagų techninių galimybių , todėl Daugpilio universiteto agentūros Latvijos vandens ekologijos instituto tyrėja, projekto „MEDWwater“ vadovė  Ieva Putna-Nymanė aiškina, kad taip pat reikia parengti norminius aktus, nustatančius aiškius reikalavimus dėl farmacinių veikliųjų medžiagų nuotekose paplitimo bei tvarkymo.

Tai motyvuotų nuotekų valymo įrenginių operatorius įdiegti naujus nuotekų išvalymo nuo farmacinių veikliųjų medžiagų technologinius sprendimus.

Ji taip pat nurodo, kad aplinkoje reikia nuolat stebėti farmacines veikliąsias medžiagas, nes iki šiol didesnė riboto kiekio duomenų dalis Latvijoje ir Lietuvoje gaunama tik įvairių įgyvendinamų projektų dėka.

Kad farmacinių medžiagų į aplinką patektų kuo mažiau, labai svarbu ir tai, kaip vaistai yra surenkami ir perdirbami. Latvijoje maždaug 74 proc. vaistinių priima pasibaigusio galiojimo vaistus, tačiau tai nėra privaloma, todėl reikia teisinių sprendimų, kad būtų aiškiai nustatyti įvairių suinteresuotų šalių vaidmenys visuose reglamentavimo etapuose: paskirstant pareigas ir finansavimo mechanizmą, taip pat perdirbant pavojingas atliekas. Lietuvoje prievolė vaistinėms priimti pasibaigusio galiojimo ar nebereikalingus vaistus reglamentuojama įstatymu.

Kad į aplinką farmacinių  veikliųjų medžiagų patektų kuo mažiau, ir toliau reikia tęsti Latvijos ir Lietuvos gyventojus informuojančią socialinę kampaniją, kaip teisingai utilizuoti pasibaigusio galiojimo vaistus.

Kaip pabrėžė Kuržemės planavimo regiono projekto „MEDWwater“ vadovė Liena Freimanė, tyrimų centro SKDS 2021 metais atliktos apklausos duomenys byloja, kad tik 13 proc. Latvijos gyventojų priduoda pasibaigusio galiojimo vaistus vaistinėse jų teisingai utilizacijai.

„Vykdydami projektą „MEDWwater“ įgyvendiname socialinę kampaniją „Gamtai Vaistų Nereikia“ , kad primintumėme, jog kiekvienas privalome vaistus vartoti atsakingai, taip pat rūpintis, kad pasibaigusio galiojimo ar nebereikalingi vaistai nepatektų į  atliekas ar nebūtų nuleisti į kanalizaciją, bet būtų nunešti į kurią nors vaistinę ir priduoti sunaikinimui.

Kampanijos metu informaciniais video filmukais, infoskaidrėmis ir kita medžiaga bei viešaisiais renginiais buvo kviečiama ugdyti naujus, teigiamus ir svarbiausia aplinkai draugiškus įpročius.

Kviečiu ir ateityje bent kartą per pusmetį patikrinti savo namų vaistinėlę ir pasibaigusio galiojimo vaistus nunešti į vaistinę“

Interreg V-A Latvijos – Lietuvos programos 2014 – 2020 metų projektas „Farmacinės medžiagos nuotekose - kiekiai, poveikiai ir mažinimas“ (MEDWwater LLI-527) įgyvendinamas nuo 2021 metų vasario iki 2023 metų birželio.

Projekto tikslas – pagerinti farmacinių medžiagų taršos valdymo efektyvumą ir stiprinti bendradarbiavimą tarp valstybinių institucijų ir nuotekų valymo įrenginių operatorių.

Projektą įgyvendina vadovaujantis partneris Daugpilio universiteto agentūros Latvijos vandens ekologijos institutas, bendradarbiaujant su partneriais iš Latvijos ir Lietuvos: Kuržemės planavimo regionu, Latvijos aplinkos, geologijos ir meteorologijos centru, Klaipėdos universitetu, Latvijos Valstybine vaistų agentūra ir Valstybine vaistų kontrolės tarnyba prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos.

Projekto metu apibendrinta informacija apie vaistų vartojimo įpročius Latvijoje ir Lietuvoje, apskaičiuota farmacinių veikliųjų medžiagų apkrova nuotekų valymo įrenginiams, įvertinta farmacinių medžiagų įtaka vandens aplinkai (įtraukiant ekotoksiškumo aspektus), taip pat pateikta apžvalga apie jau esamas strategijas, norminius teisės aktus, planavimo dokumentus dėl farmacinių veikliųjų medžiagų monitoringo, poveikio aplinkai ir galimų neigiamo poveikio aplinkai sumažinimo veiksmų.

Taip pat vykdyta Latvijos ir Lietuvos gyventojus informuojanti socialinė kampanija apie atsakingą vaistų vartojimą, kviečiant pasibaigusio galiojimo ar nebereikalingus vaistus atnešti ir priduoti į vaistines, kad kuo mažiau jų  patektų į buitines atliekas bei kanalizaciją.

Projektas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo bei valstybės biudžeto lėšomis. Lėšos iš Europos regioninės plėtros fondo sudaro - 572 706,92 eurų. Bendras projekto biudžetas - 673 772,85 eurų.

Daugiau apie projektą: https://www.kurzemesregions.lv/projekti/vides-aizsardziba/medwater/

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder