Pabaiga. Pradžia „Vakarų eksprese“ 2024 06 07 d.
Tad rinkausi tarp Rivos (Riva del Garda), Malčesinės (Malcesine) ir Limonės (Limone sul Garda).
Pagrindinis kriterijus, kodėl pasirinkome Malčesinę buvo tai, kad šiame miestelyje yra keltuvas į Monte Baldo kalną ir trekingo maršrutų pradžia.
Kadangi Gardos link važiavome iš Veronos, norėjosi sykiu apžiūrėti ir pietinėje ežero dalyje esantį Sirmionės (Sirmione) miestelį. Sirmionė įsikūrusi siaurame pusiasalyje ir italai ją vadina Gardos ežero perlu.
Tai nuo senų senovės žymus Italijos kurortas, kuriame ilsėdavosi turtuoliai iš didžiųjų Italijos miestų.
Sirmionės simbolis - Veronos turtuolių šeimos XIII amžiuje pastatyta Skaligerio pilis (Castello Scaligero). Tik pro tvirtovės vartus įmanoma patekti į miestelį.
Iš tiesų Sirmionėje labai gražu, jauku, bet žmonių - minia! Minia prie ledų, minia prie picų, eilės ir prie restoranų, ir prie kelto. O dar ir karšta labai.
Todėl vietoje suplanuoto pusdienio Sirmionėje praleidome tik gerą pusvalandį ir pirmuoju keltu išplaukėme į Malčesinę.
Malčesinė - sporto ir ramaus poilsio mėgėjams
Iš Sirmionės iki Malčesinės keltas plaukė apie pusantros - porą valandų. Neprailgo, nes vaizdai pro langus - užburiantys.
Keltas stabteli visuose didesniuose pakrantės miesteliuose.
Sako, kad kiekvienas iš jų - su vis kitokiu charakteriu ir išskirtinumais. Mūsų pastebėjimu, kone kiekviename miestelyje būtinai yra kokia nors pilis.
Vienoje vietoje ežere sutikome daug buriuotojų, o artėjant Malčesinės link akys nukrypo į dangų. Jis buvo pilnas spalvingų parasparnių.
Pasirodo, Malčesinė yra ne tik trekingo kelių pradžia, kalnų dviratininkų mėgstama vieta, bet ir parasparnių entuziastų bei buriuotojų bazė.
Pats miestelis, įsikūręs įkalnėje, nėra didelis, bet ir ne toks mažas kaip Limonė. Jame yra jaukus senamiestis su pilimi, daug restoranų ir kavinukių, daug parduotuvėlių ir viešbučių bei vilų ir nemažas kempingas, nutolęs nuo miestelio centro porą kilometrų. Visuose kiemuose auga alyvmedžių sodai.
Naktinio gyvenimo Malčesinėje nėra, bet yra nuostabi promenada palei ežero pakrantę ir daug mažų paplūdimiukų.
Dauguma jų privatūs ir priklauso viešbučiams, viloms. Ežero vanduo gegužę - šaltas. Niekas nesimaudė.
Pakrantės akmenuotos, tad maudytis vasarą rekomenduojama su vandens batais.
Prekinis miesto ženklas - citrina
Iš Malčesinės kitoje ežero pusėje matomas Limonės miestelis.
Smalsu buvo jį apžiūrėti, nes daug kas rekomenduoja kaip itin gražų. Persikėlimas keltu kainuoja 13 Eur/asm. į abi puses, mažesniu laiveliu - 9 Eur.
Pats miestelio pavadinimas - nuoroda į citrinas. Įsivaizdavau, kad Limonėje pamatysiu daug citrinmedžių sodų, tačiau nedidelis citrinų sodelis auga tik prieplaukoje.
O visos kitos citrinos - turistams skirtas masalas, t. y. daug kinų gamybos suvenyrų su citrinomis, miestelio namų numeriai su citrinomis, limončelo ir kokteiliai su citrinomis ir pan.
Miestelis, žinoma, gražus, bet veikti jame kaip ir nėra ką. Atsigėrėme nerealaus skonio šaltos kavos ir atgal.
Mūsų išvada - Limonė yra pervertinta.
Parasparnių bazė
Pakilimas į Monte Baldo kalną padovanojo daugiau malonių įspūdžių.
Pakilimas į jį keltuvu nėra labai komfortiškas ir labiau panašus į važiavimą troleibusu piko valandą nei į pramogą, nes visi keleiviai stovi, ir gana susigrūdę.
Bent pusė keleivių - parasparnininkai.
Pirmą kartą gyvenime iš arti stebėjau, kaip atrodo jų pakilimas ir nusileidimas. Vaizdas - wow!
Šis užsiėmimas tikrai tik drąsiems, nusprendėme stebėdamos, kaip jie bėga nuo kalno, kol vėjas pagauna parasparnį.
O kai vieną vakarą apačioje pamatėme savarankiškai parasparniu nusileidžiantį maždaug 6-erių metų vaiką, teko dar praplėsti savo suvokimo ribas apie drąsą ir pasitikėjimą.
Kalno ketera galima pasivaikščioti tarp debesų, pasigrožėti gėlėmis, nes jų čia auga labai daug ir įvairių.
Galima leistis į žygį.
Pasirinkti galima bent iš 7 skirtingo sudėtingumo trasų.
Mums šį kartą pakako trumpo pasivaikščiojimo, bet tikrai norėčiau dar čia sugrįžti ir išeiti į ilgesnį žygį, o gal ir nusileisti parasparniu.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą