Gastroenterologė: „Būta ir ašarų, bet paciento šypsena viską atperka“

Teko priprasti

Mokykloje Neringa nesvarstė tapti gydytoja – tuomet ji svajojo apie teisininkės karjerą. „Vienuoliktoje klasėje pasirinkau mokytis biologiją, nuo tada ėmiau svarstyti apie medicinos mokslus. Kad įstosiu, nebuvau visiškai tikra, todėl tarp pasirinkimų įrašiau ir odontologiją“, – studijų pasirinkimą prisiminė kretingiškė.

Vis dėlto jai pavyko įstoti į mediciną. Tuomet jos galvoje sukosi mintys apie chirurgiją, tačiau šiandien ji jau ketvirtus metus yra gydytoja rezidentė gastroenterologijos srityje.

„Per šešerius medicinos studijų metus teko mokytis apie įvairias sritis, ketvirtame kurse daug dėmesio skirta būtent virškinimo sistemai, tuomet man tai pasirodė įdomi sritis.

Taip pat teko atlikti praktiką Vidaus ligų skyriuje Klaipėdoje, kur dirbti teko su endoskopuotoja“, – kaip nusprendė pasirinkti gastroentorologiją, įvardino N. Toliušytė-Domarkė.

Neringos šeimoje taip pat nėra dirbančių medicinos srityje. „Iš artimųjų niekas nedirba medikais. Tėtis dar klausė manęs, ar tikrai noriu tapti gydytoja, nes jam tai atrodė sudėtinga sritis, taip pat priminė, kaip man būdavo nemalonu žiūrėti į įvairias žaizdas, kraują“, – pasakojo erlėniškė.

Pašnekovė atviravo, kad ankščiau išties jautriai reaguodavo į kraują, tačiau pradėjusi studijuoti prie visko priprato ir jos darbas jai nekelia jokių blogų minčių. „Tapus rezidente teko susidurti su pacientų mirtimi.

Šis jausmas pats nemaloniausias. Iš pradžių reagavau labai jautriai, mąstydavau, ar viską padariau tinkamai, kad tas žmogus išgyventų, ilgai analizuodavau viską, – pasidalino N. Toliušytė-Domarkė, tikinusi, kad gydytojo darbas reikalauja daug atsidavimo. – Neretai tenka galvoti apie savo pacientus. Ne kartą yra buvę, kad pamiršti ką nors atlikti ir dėl to vėlai vakare grįžti atgal į Kauno klinikas, kad tai padarytum.“

Baigusi medicinos studijas Neringa tapo medicinos gydytoja, tačiau jai dar reikia pabaigti ir ketverius metus rezidentūros gastroenterologijos srityje, kad įgytų būtent šios specialybės kvalifikaciją ir galėtų savarankiškai gydyti. „Būdami rezidentais mes galime konsultuotis su šios srities profesionalais gydytojais, tačiau tuo pačiu mes jau ir esame gydytojai, dirbantys su savo pacientais“, – paaiškino ji.

Ketina dirbti Kretingoje

Neringos nuomone, gastroenterologų Lietuvoje reikia, tačiau ir norinčių studijuoti šią sritį netrūksta: „Mūsų skyrius Kauno klinikose neretai būna perpildytas, kas rodo, kad sergančiųjų virškinimo trakto ligomis daugėja.“

Pašnekovė yra viena rezidentų, kurių studijas pagal sveikatos priežiūros specialistų studijų rėmimo programą apmoka Kretingos rajono savivaldybė. Ji dirbti Kretingos ligoninėje turėtų pradėti kitų metų rugpjūtį.

„Šioje ligoninėje atlikau internatūrą, tada su buvusia vadove Ilona Volskiene aptarėme tokią galimybę ir man patiko idėja dirbti čia. Nežinau, kodėl kiti nebegrįžta į Kretingą dirbti ir neįgyvendina savo įsipareigojimų, tačiau aš visada norėjau sugrįžti į pajūrį, be to, dirbdama Kretingos ligoninėje, panorėjusi galėsiu dirbti ne vien joje“, – savo planus atskleidė N. Toliušytė-Domarkė.

Medicinos studijos erlėniškei nebuvo lengvos: būta ir daug nemiegotų naktų, ir ašarų. „Būdavo, kad vietoj to, kad išeičiau su draugais į miestą, tekdavo likti namuose ir mokytis.

Medicina yra labai plati sritis, todėl daug laiko reikėjo skirti savarankiškam mokymuisi ir žinių gilinimui. Turėjau minčių ir nebaigti studijų, tačiau kitą dieną vėl viskas atrodo kitaip, – tikino Neringa, pajuokavusi, kad antrą kartą tokių studijų nesirinktų. – Kita vertus, neįsivaizduoju, ką kito galėčiau veikti savo gyvenime. Medicina man atrodo labai prasminga sritis – juk gelbstime žmonių gyvybes.“

Nesupranta pacientų elgesio

Dažnai galima girdėti ir apie patyčių atvejus tarp medicinos darbuotojų, neretai visuomenė aptarinėja ir kyšių davimą gydytojams. Nepaisant to, Neringos manymu, situacija tikrai keičiasi: „Tarp mūsų rezidentų ar jaunų gydytojų nėra nė minties apie galimą pinigų paėmimą iš paciento.

Man tai atrodo orumo klausimas. Mes gauname atlyginimus, o pacientai dirbdami sumoka, kad galėtų gauti nemokamas medicinos paslaugas, todėl nesuprantu, kodėl jie turėtų dar mokėti.“

Vis dėlto su bandymu duoti kyšį merginai jau yra tekę susidurti. „Dažniausiai tai daryti bando vyresni žmonės. Yra buvę atvejų, kai jie primygtinai prašo, kad paimčiau pinigus, vieną kartą pacientas net užrėmė duris, kad neišeičiau.

To daryti tikrai nereikėtų. Galbūt vyresnė karta nesupranta, kad pakaka nuoširdžios padėkos“, – savo patirtimi dalijosi N. Toliušytė-Domarkė.

Dažniausiai atsidėkoti kretingiškei pacientai bando po gydymo. „Kad bandytų duoti kyšį prašant ko nors, tai retas atvejis, nors keletą kartų yra prašę ar tai geresnės procedūros, ar dar ko. Tokio elgesio žmonių nesuprantu.

Gydytojas kitaip negydys, nes visais atvejais mes privalome padėti savo pacientams“, – akcentavo pašnekovė. Patyčių kultūra medicinos srityje, anot Neringos, vis dar gaji, tačiau nėra dažnas reiškinys: „Pačiai tekę susidurti mažai. Rezidentūros pradžioje turime ir kitų specializacijų ciklus, per kuriuos tenka padirbėti ir kitose klinikose, ne vien tik gastroenterologijos.

Tad vienoje tokių teko dirbti su gydytoja, kuri dėl savo klaidų kaltę versdavo man. Iš pradžių į tai reaguodavau skaudžiai, buvo nelengva dirbti. Gastroenterologijos klinikoje, kurioje aš dirbu, tokių dalykų nepasitaiko. Gydytojai draugiški, visada galime pasikonsultuoti su jais.“

„Kuprinės“ informacija