GULBĖS GIESMĖ. Ši gegužės 9-oji greičiausiai buvo paskutinė, kai rusakalbių klaipėdiečių diaspora galėjo rinktis prie šlovinamų simbolių - penkiakampės žvaigždės, karių skulptūros, kardo paminklo. Deniso NIKITENKOS nuotr.

Requiem gegužės 9-osios maskaradui

Pirmadienį turbūt buvo paskutinis kartas, kai Rusijai ir rusakalbių diasporai pasaulyje gegužės 9-ąją minint pergalės prieš nacistinę Vokietiją Antrajame pasauliniame kare dieną raudonžiedes gėles klaipėdiečiai galėjo padėti po sovietinės armijos karių skulptūrų kojomis memoriale Simono Daukanto gatvėje.

Ilgus metus čia kasmet rinkdavosi dabar jau uždraustomis Georgijaus juostelėmis ir ordinais, medaliais pasipuošusi publika, skambėjo rusiški maršai, buvo sakomos kalbos. Praėjusį penktadienį speciali Klaipėdos miesto savivaldybės administracijoje sudaryta darbo grupė paskelbė savo išvadą ir rekomendaciją: trijų raudonarmiečių skulptūrinės kompozicijos, „amžinąją ugnį“ simbolizuojančios penkiakampės žvaigždės ir kardo paminklo turi nelikti.

Nešini gėlėmis į memorialą Skulptūrų parke rusakalbiai klaipėdiečiai grupelėmis ėjo dar poilsio dieną sekmadienį, kuri sutapo su Vakarų Europoje minima Antrojo pasaulinio karo aukų atminimo diena gegužės 8-ąją.

Pirmadienį į skverą vienas po kito plūdo gausesnė publika, neišvengta ir trumpo, bet aštraus konflikto su minėjime pasirodžiusiais bei Ukrainą remiančiais marškinėliais pasidabinusiais lietuvaičiais.

Apraudojo žvaigždę

Šių eilučių autoriui teko ne kartą apsilankyti memoriale Skulptūrų parke po to, kai gegužės 2-ąją pastebėta bei pranešta policijai, jog kol kas nenustatyti asmenys nudaužė vadinamosios amžinosios ugnies funkciją atlikusios, raudono granito penkiakampės žvaigždės smaigalius.

Kitos dienos rytą policija pranešė apie pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl svetimo turto (šiuo atveju - Klaipėdos miesto savivaldybės) sunaikinimo arba sugadinimo. Už tai gresia viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Tiesa, dar nesulaukta pačios municipalinės valdžios atsakymo, ar buvo padaryta kokia nors materialinė žala.

Pasklidus žiniai į memorialo vietą vienas po kito prie jos ėjo klaipėdiečiai. Buvo akivaizdu, kad į tokį poelgį itin jautriai sureagavo rusakalbių bendruomenė: kelios pagyvenusios moterys pabandė atgal primontuoti nuskaldytus kampus, buvo padėta gėlių, uždegta žvakė.

Vienas rusakalbis vyriškis besikeikdamas garsiai ištarė: „Niekšai, neturi ką veikti! Dabar ir su skulptūromis pradėjo kariauti. Net Vokietijoje sovietinių karių kapinės labiau gerbiamos nei Lietuvoje.“

Apsilankius toje pačioje vietoje gegužės 5-ąją nebebuvo matyti nei gėlių, nei žvakės, nei nuskaldytų kampų, kuriuos kažkas tiesiog nurinko ir pašalino iš skvero. Gegužės 7-ąją ant žvaigždės vėl gulėjo gėlių puokštės, o netoli trijų karių skulptūrinės kompozicijos mėtėsi du tušti degtinės buteliukai.

Sekmadienį, gegužės 8-ąją, visą dieną į memorialą nedidelėmis grupelėmis, daugiausiai - poromis, rinkosi žmonės, kurie trumpam stabtelėdavo prie žvaigždės, padėdavo gėlių ir pasišalindavo. Puokštės tradiciškai gulėjo ir po karių skulptūrų kojomis. Vienas lietuvis vaikščiojo po memorialą, filmuodamas kiekvieną detalę, ir išmaniuoju telefonu gyvai transliavo savo paties monologą.

Kurį laiką buvo galima išvysti ir pagarsėjusį profesionalų piketuotoją, klaipėdietį Virginijų Partauką. Šis veikėjas vasario 25-ąją (dieną po Rusijos karinės invazijos į Ukrainą) stovėjo su agresorę smerkiančiais plakatais prie tada dar veikusio Rusijos Federacijos generalinio konsulato Klaipėdoje, o gegužės 8-ąją buvo užfiksuotas einantis iš memorialo su plakatu „Ne griaukime visus TSRS paminklus, o panaudokime mūsų vaikų kritinio mąstymo ir patriotiškumo ugdymui (ar per kvaili esame?)“.

Kilo konfliktas

Rusų pasaulyje Pergalės diena vadinamą gegužės 9-ąją žmonės karių memoriale S. Daukanto g. ėmė rinktis nuo pat ankstyvo ryto. Buvo degamos žvakės, nešamos daugiausiai raudonos spalvos gėlės, kuriomis vidudienį jau buvo užklota penkiakampė apskaldyta žvaigždė.Baiminantis vienokių ar kitokių provokacijų, teritorijoje budėjo apie 20 policijos pareigūnų.

Ir ne veltui: keletas rusų buvo paprašyti paslėpti Lietuvoje neseniai uždraustas Georgijaus juosteles, tačiau bene rimčiausias konfliktas įvyko pasirodžius trims lietuviams.

Vyrai atėjo į memorialą vilkėdami marškinėlius, ant kurių priekio mėlyname ir geltoname fone buvo nupieštas iškeltas kumštis ir angliškai parašyta „Aš remiu Ukrainą!“ Ant nugarų - rusiškai užrašyta garsioji Gyvačių salos gynėjo, pasieniečio Romano Grybovo ištarta frazė, kuria pavartojant necenzūrinį žodį rusų karinis laivas yra siunčiamas velniop (orig. „Русский военный корабль, иди нахуй!“).

ILGAI NEUŽTRUKO. Šie trys lietuviai, vos pasirodę Antrojo pasaulinio karo memoriale, greitai buvo užsipulti rusų ir apkaltinti provokacija, nors patys vyrai sakė tik išreiškę pilietinę poziciją - paramą Ukrainai.  Deniso NIKITENKOS nuotr.
ILGAI NEUŽTRUKO. Šie trys lietuviai, vos pasirodę Antrojo pasaulinio karo memoriale, greitai buvo užsipulti rusų ir apkaltinti provokacija, nors patys vyrai sakė tik išreiškę pilietinę poziciją - paramą Ukrainai.  Deniso NIKITENKOS nuotr.

Dar kovo mėnesį Valstybinės kalbos inspekcijos vadovas Audrius Valotka informavo, jog ši frazė viešumoje gali būti tariama be jokios cenzūros, nes tai - pilietinė pozicija. Jis sakė: „Ryžtas... Ryžtas, principingumas, kietumas, to turėtume mokytis ir mes ir nepypsėti tose vietose, kada aiškiai yra sakoma “Ruskij vojenyj korabl, pošol nachui".

Tačiau vos tokius užrašus išvydę vadinamosios Pergalės dienos minėjimo dalyviai žaibiškai apspito nekviestus svečius ir ėmė juos rusiškai mokyti, barti, pasigirdo šūksniai „Provokatorius lauk!“

Vyrukai reagavo ramiai ir žurnalistams paaiškino, kad atėjo išsakyti savo pilietinę poziciją. Paprašyti policijos pareigūnų, jie greitai pasišalino.

Tačiau juos lydėjo vieno ruso šūksniai: „O jūs rusiškai suprantat? Nuvykite į Rusiją ir ten su tokiais marškinėliais pasivaikščiokit! Ko jūs čia vaikštot? Gautumėt lupti iš karto“, - rusiškai barėsi renginio dalyvis.

Pasigirdus replikai, jog čia - ne Rusija, o Lietuva, konfliktas peraugo į kitą fazę: prie tokius žodžius ištarusio žurnalisto prišoko kitas rusas, kuris ėmė savo kalba aiškintis santykius. Paprašius kalbėti lietuviškai, šis kategoriškai atsisakė tai daryti ir apšaukė provokatoriumi.

Nepaisant šio aštraus, tačiau trumpo konflikto, bent jau iki popietės rimtesnių incidentų neužfiksuota. Tai „Vakarų ekspresui“ patvirtino ir Klaipėdos apskrities VPK Viešosios tvarkos tarnybos viršininkas Darius Petraitis. Tiesa, jo kolegos buvo nuėję raminti garsiai pro mobilią kolonėlę rusiškas dainas leidusio vyriškio, tačiau bergždžiai.

Pasiteiravus, ar normalu yra kapinėse (pirmiausiai memorialas - tai kapinės, palaidota beveik 700 karių) leisti muziką, ploti, rėkauti „Ура!“, policijos pareigūnai tikino, jog tai nėra viešosios tvarkos pažeidimas, nes naudojamos ne stacionarios, o mobilios garso kolonėlės.

Tad rusai plojo katučių į dar 1975 m. išpopuliarėjusią dainą „День Победы“, dainavo, o viena moteris, nutilus muzikai, garsiai pareiškė: „Мы русские лишь тогда встаем на колени, когда целуем русский флаг!“ (Mes, rusai, tik tada priklaupiame ant kelių, kai bučiuojame Rusijos vėliavą).

Prieigose stoviniavo ir V. Partaukas, kuris šįkart laikė plakatą su jau kitokiu lozungu: „Ačiū žuvusiems TSRS kariams už Klaipėdos išvadavimą, bet gėda gyviems dėl okupavimo...“

Iš viso, policijos pareigūnų vertinimu, renginyje Skulptūrų parke iki 13 val. galėjo dalyvauti keli šimtai žmonių. Vyko nuolatinis jų judėjimas, tad tikslaus skaičiaus pasakyti neįmanoma.

Rusai, atsivedę mažamečius vaikus, noriai pozavo prie trijų raudonarmiečių skulptūros, žvaigždės, daug filmavo. Nebuvo nė vieno žmogaus, kuris segėtų senelio-karo veterano ordinus.

SUDOMINO. Tebevykstančio Rusijos pradėto karo Ukrainoje fone vadinamosios Pergalės dienos minėjimas Klaipėdoje sulaukė išskirtinio žiniasklaidos dėmesio.
SUDOMINO. Tebevykstančio Rusijos pradėto karo Ukrainoje fone vadinamosios Pergalės dienos minėjimas Klaipėdoje sulaukė išskirtinio žiniasklaidos dėmesio.

Kapai - po kojomis

Savo ruožtu gegužės 6-ąją Klaipėdos miesto savivaldybės administracijoje posėdžiavusi ekspertų darbo grupė priėmė išvadą rekomenduoti nugriauti 1975-1980 m. įrengto sovietinio memorialo S. Daukanto g. pagrindinius elementus - trijų karių skulptūrą, kalaviją, raudono akmens žvaigždę ir išmontuoti amžinosios ugnies įrenginį.

Minėtos darbo grupės narys, paveldosaugininkas Laisvūnas Kavaliauskas „Vakarų ekspresą“ informavo, kad demontuotos bus ir dvi lentelės su įrašais „Miestas išvaduotas <...>“.

"Tačiau ta dalis, kurioje ant plokščių yra surašytos žuvusiųjų Antrajame pasauliniame kare ir memorialo skvere palaidotų karių pavardės, kol kas bus neliečiama. Dabar savo žodį turės tarti vietinė Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba prie Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos.

Jei ji nutars, kad minėtiems objektams panaikinama teisinė apsauga, viso paveldosauginio komplekso klausimą dar turės srpęsti Kultūros paveldo departamentas. Šiam pakoregavus vertingąsias savybes ir išbraukus iš saugomų sąrašo kardo, karių skulptūras, žvaigždę, bus uždegta žalia šviesa jų demontavimui. Tam reikės dar ir miesto Tarybos pritarimo ir tik po to fiziškai bus galima pašalinti objektus", - sudėtingą biurokratinį mechanizmą paaiškino L. Kavaliauskas.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Paveldosaugos skyriaus vedėjas Vitalijus Juška priminė, jog karių palaidojimo vieta memorialu pirmiausiai paversta dar 1949 m.

"Tai buvo kuklus skveras su šabloniška, betonine klūpančio ir vėliavą laikančio Raudonosios armijos kario skulptūra. Bet ją patys sovietai ir nugriovė, rekonstruodami aikštę aštuntajame dešimtmetyje.

Paradoksalu, tačiau ilgus metus gėlės dedamos ten, kur net nėra karių palaikų: kalvelė su ant granito plokščių iškaltomis pavardėmis, žvaigždė įrengti už palaidojimo vietos.

Realiai žmonės vaikšto ant kapų, nes jie yra po betoninėmis plytelėmis, išsidėstę per visą aikštę, daugiausiai - centre„, - “Vakarų ekspresui" sakė jis.

Be kita ko, analogiška vertinimo taryba prie Palangos miesto savivaldybės dar gegužės 6-ąją nusprendė panaikinti taip pat Antrojo pasaulinio karo metu žuvusių karių palaidojimo vietoje sovietmečiu pastatyto obelisko su TSRS herbu Palangos centre vertingąsias savybes su jo visomis mažosios architektūros detalėmis.

ŠVENTĖ. Rusiškas dainas per kolonėles leidusį vyriškį bandė drausminti policijos pareigūnai, tačiau bergždžiai, todėl muzika skambėjo toliau, dainas lydėjo plojimai ir šūksniai „Ура!“
ŠVENTĖ. Rusiškas dainas per kolonėles leidusį vyriškį bandė drausminti policijos pareigūnai, tačiau bergždžiai, todėl muzika skambėjo toliau, dainas lydėjo plojimai ir šūksniai „Ура!“

Žinia, nuo gegužės 5-osios oficialiai pradėta ir dvejus metus truksianti bei apie 3 mln. eurų kainuosianti paties Klaipėdos Skulptūrų parko (senųjų miesto kapinių) rekonstrukcija, todėl tolimesnėje perspektyvoje bus keliamas ir viso „Kardo“ memorialo skvere likimas.

„Šis objektas tikrai disonuos su šiuolaikiškai sutvarkyta Skulptūrų parko erdve, nes įrengtas prieš beveik pusę amžiaus, niekada nerekonstruotas, su išsiklaipiusiomis sovietinėmis plytelėmis ir t. t. Todėl gali būti priimtas sprendimas iš pagrindų rekonstruoti erdvę ją įrengiant šiuolaikiškai, pagal XXI a. tokiems objektams taikomas tradicijas“, - tikino paveldosaugininkas.

PARADOKSAS. Antrojo pasaulinio karo dalyviai yra palaidoti ne ten, kur stovi žvaigždė, dedamos gėlės, iškaltos žuvusiųjų pavardės, o skvero centrinėje dalyje, trypiamoje kojų.
PARADOKSAS. Antrojo pasaulinio karo dalyviai yra palaidoti ne ten, kur stovi žvaigždė, dedamos gėlės, iškaltos žuvusiųjų pavardės, o skvero centrinėje dalyje, trypiamoje kojų.

Dar viena darbo grupė praėjusią savaitę priėmė sprendimą pašalinti 1975 m. pastatytą ir propagandinį užtaisą turintį akmenį Debreceno g. su tik Rusijoje naudojamu įrašu apie „Didįjį Tėvynės karą“ bei paminklinį granito riedulį Rimkų g. pašonėje, kur įamžintas menamai toje vietoje 1944 m. gruodį žuvęs rusas iš Krasnojarsko krašto Jefimas Semionavičius Belinskis.

Jis įvardytas kaip vienas iš 400 eilinio Aleksandro Matrosovo „nemirtingą žygdarbį“ 1943 m. pakartojusių karių, kurie apšaudomi iš galingų kulkosvaidžių savo krūtine esą uždengė vokiečių karių bunkerių ambrazūras (kulkosvaidininkų angas) ir taip išgelbėjo savo bendražygius. Šis pramanas - propagandinis, neturintis nieko bendro su realybe.

ATMINIMUI. Tarsi nujausdami, kad greitu laiku šių skulptūrų su raudonarmiečiais nebeliks, žmonės noriai prie jų fotografavosi.
ATMINIMUI. Tarsi nujausdami, kad greitu laiku šių skulptūrų su raudonarmiečiais nebeliks, žmonės noriai prie jų fotografavosi.

Apie dvi datas

Verta priminti, kodėl civilizuotame Vakarų pasaulyje Antrojo pasaulinio karo aukų atminimo diena minima gegužės 8-ąją, o Rusijoje - gegužės 9-ąją.

Karą pralaimėjusios hitlerinės Vokietijos visiško pasidavimo aktas buvo pasirašytas Vidurio Europos laiku 1945 m. gegužės 8 d., 22 val. 43 min., o tai atitiko 0 val. 43 minutes gegužės 9 d. Maskvos laiku. Versija - TSRS diktatorius Josifas Stalinas specialiai vilkino laiką nepasirašydamas dokumento ir taip gavo „savo“ datą, nesutampančią su Vakarų Europos. Gegužės 9-ąją jis pasirašė vyriausiojo vado dekretą, kuriame ši diena paskelbta Pergalės diena.

Tačiau iškilmingos gegužės 9-osios iškilmės truko tik trejus metus. 1948 metais šventė buvo panaikinta. J. Stalinas tai padarė sąmoningai: bijojo savo karinių vadų iškilimo (atliktas jų „valymas“), be to, dar plūdo kraujas iš karo padarytų žaizdų (pačios Rusijos Federacijos 2017 m. išslaptinti dokumentai rodo, kad SSRS nuostoliai Antrajame pasauliniame kare sudarė 41 mln. 979 tūkst. žmonių, nors po karo meluota, kad tik 7 mln.).

NAUJOVĖ. Georgijaus juostelės - uždraustos. Kai kurie gegužės 9-osios dalyviai atėjo įsisegę trispalves su raudonomis juostelėmis.
NAUJOVĖ. Georgijaus juostelės - uždraustos. Kai kurie gegužės 9-osios dalyviai atėjo įsisegę trispalves su raudonomis juostelėmis.

Pergalės dienos minėjimas buvo tapęs įrankiu kuriant homo sovieticus. Po 1945-ųjų Rusijos politiniai vadai galėjo aiškinti, kad visas išlietas kraujas nebuvo perniek. Visuomenė buvo maitinama pažadais, jog ateis ta socialistinio rojaus diena, kai dirbti per savaitę tereikės 3 dienas, visi bus sotūs ir laimingi.

Šis naratyvas veikė kaip vienijantis homo sovieticus ilgus dešimtmečius. Jiems bėgant pastebėta, jog reikšmingi socialiniai pokyčiai nevyksta, todėl 1965 m. TSRS vadovas Leonidas Brežnevas sugalvojo naują sociumą vienijantį naratyvą: mitą apie sovietų pergalę Didžajame Tėvynės kare. Tam puikiai pasitarnavo ir anuomet visuomenėje svarbų vaidmenį atlikę karo veteranai, kurių buvo labai daug. Gegužės 9-oji virto makabriškų karinių paradų švente.

Istorikai pažymi, jog naudotas leitmotyvas „Mes nugalėjome didžiausią pasaulinį blogį - fašizmą“ buvo iškraipytas pergalę prieš nacistinę Vokietiją tarsi priskiriant vien Raudonajai armijai, kai be Vakarų valstybių (pirmiausia JAV, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos) karinės ir humanitarinės pagalbos vargu ar karas būtų laimėtas.

Pergalės dienos minėjimas ypač tapo aktualus ir įgavo iki tol neregėtos pompastikos elementų prie Rusijos Federacijos vairo nuo 2000 m. stojus prezidentui Vladimirui Putinui. Pradėtas naudoti naujas naratyvas: vadinamasis „Русский мир“, lietuviškai - rusų pasaulis.

Anksčiau gegužės 9-ąją buvo kalbama apie taiką, o V. Putino laikais tai tapo įrankiu skleisti revanšistines idėjas apie prarastų žemių (buvusių TSRS valstybių) „susigrąžinimą“, buvusios galingos Rusijos imperijos atgaivinimą, jos mito aukštinimą. Šis reiškinys tapo dar vienu Kremliaus įrankiu siekiant išlaikyti sau lojalų sociumą bei išsilaikyti pačiam režimui.

Žinia, Lietuvai Antrojo pasaulinio karo pabaiga reiškia 50 metų trukusią okupaciją, NKVD kankinimus, trėmimus į Sibirą, partizanų rezistenciją, priverstinę elito emigraciją, cenzūrą, lietuvybės naikinimo epochą ir t. t.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder