Gėrimų pakuotės gali virsti žaislais, lesyklomis ar net namais, tačiau perdirbti – efektyviausias sprendimas

Miestai ir miesteliai renkasi natūralumą, o pakuočių atliekas grąžina ten, kur jos yra sutvarkomos perdirbamos efektyviausiai. Ne veltui per užstato administravimo sistemą Lietuvoje sausį-lapkritį grąžinta per 656 mln. įvairių gėrimų užstato pakuočių.

Dalis pakuočių virsta kūriniais

VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ (USAD) duomenimis, šiemet gėrimų gamintojams ir importuotojams gyventojai grąžina 9 užstato pakuotes iš 10, kurios yra išleidžiamos į rinką. Panašūs rezultatai šalyje išlieka ilgą laiką, todėl užstato sistema Lietuvoje laikoma gerąja praktika, iš kurios mokėsi ir mokosi ne viena užsienio šalis.

Pasak USAD vadovo G. Varno, gyventojai geriausiai sukaupia ir pristato PET ir metalines pakuotes, dalyvaujančias užstato sistemoje. Kiek mažesnis yra stiklinių pakuočių grįžtamumo procentas. 

Ši tendencija, anot G. Varno, yra ilgalaikė, nes stiklo buteliai yra sunkiausi, dalis jų sudūžta, todėl ir nepasiekia taromatų.

O kur dar atvejai, kai stiklo butelius žmonės paverčia vazomis ar kitais interjero aksesuarais. Galiausiai, iš stiklo butelių pastatyti namai ir jų šeimininkai tampa krašto garsenybėmis.

Užstato pakuočių susikaupia tūkstančiai tonų

Pasaulyje galima rasti gausybę pavyzdžių, kaip išradingi žmonės pritaiko tuščias PET pakuotes skirtingiems tikslams. 

Brazilų inžinierius Alfredo Moseris išgarsėjo sukūręs „lempą“ ir taip padovanojęs šviesą milijonams skurdžiai gyvenančių žmonių visame pasaulyje. 

A. Moseris sugalvojo į tuščias gėrimų pakuotes įpilti vandens ir baliklio, o tada butelius įmontuoti į skyles stogo dangoje. 

Vietovėse, kuriose yra daug saulės, tai puikiai veikia: saulės šviesa vandens pilname butelyje lūžta taip, kad sukuria efektą, panašų į elektros lemputės. Baliklis išsaugo vandenį skaidrų, užkerta kelią dumbliams.

„Moserio lempos“ populiarios Pietų Amerikoje, Azijoje, Afrikoje. O šaltesnio klimato šalyse plastiko buteliai neretai paverčiami paukščių lesyklėlėmis – panašių galima pamatyti ir Lietuvoje, kur lesyklos gaminamos ne tik iš PET butelių, bet ir iš kitokių pakuočių. 

Bėda, kad iškarpytos ar išpjaustytos pakuotės retai atlaiko ilgiau negu vieną sezoną ir galiausiai vis tiek virsta šiukšlėmis.

USAD vadovas G. Varnas atkreipia dėmesį, jog pakuočių užstato sistema yra vienas efektyviausių būdų atliekas paversti aukštos kokybės antrine žaliava. USAD skaičiavimo centre Vilniuje tūkstančiai tonų stiklo, aliuminio, plieno ir PET plastiko yra paruošiama perdirbimui ir tęsia kelionę žiedinės ekonomikos cikle. 

Pavyzdžiui, stiklo dūžis pasiekia stiklo fabrikus, ten yra išvalomas, apdorojamas ir išlydomas. O tada iš stiklo masės išpučiami nauji buteliai.

Atitinkamai, PET plastiko ar aliuminio pakuočių atliekos gali virsti ne tik naujais buteliais ar skardinėmis. Perdirbėjai šias žaliavas paverčia medžiagomis, iš kurių galima pagaminti daugybę kitų įvairiausių daiktų.

Kalėdinei eglei rekordininkei užteko 32 tūkst. butelių – tiek šalyje grąžinama per pusvalandį

USAD duomenimis, per dešimt šių metų mėnesių Lietuvoje gyventojai grąžino beveik 24 tūkst. tonų užstato pakuočių. Didžiausia dalis teko PET plastiko buteliams – per 10 tūkst. tonų. Grąžinta stiklo tara svėrė beveik 9,6 tūkst. tonų, aliuminio skardinės – apie 4,2 tūkst. tonų.

Skaičiuojant vienetais, per dešimt šių metų mėnesių gyventojai grąžino per 308 mln. PET plastiko pakuočių. Palyginti, į Gineso rekordų knygą kaip aukščiausia pasaulyje plastikinių butelių skulptūra įtraukta 2011 metų Kauno Kalėdų eglė buvo sukonstruota iš 32 tūkst. plastikinių butelių.

Taigi, iš per visus metus Lietuvoje surinktų PET plastiko butelių būtų galima pagaminti daugiau negu 10 tūkst. kaunietiškų eglių rekordininkių.

USAD duomenimis, per parą Lietuvoje gyventojai grąžina vidutiniškai apie 1,88 mln. užstato pakuočių: vienai paros valandai tenka per 78,3 tūkst. pakuočių vienetų. Tik taros surinkimo vietos Lietuvoje veikia ne visą parą.