„Grigeo Klaipėdą“ tyręs aukštas aplinkosaugininkas ir „Grigeo“ advokatų kontoros partneris - vienoje medžiotojų klubo valdyboje

Šių metų liepą „Grigeo Klaipėda“ vėl sulaukė dėmesio, kai paaiškėjo, kad galimai dėl techninio gedimo į Kuršių marias iš bendrovės vėl teka nuotekos.

Abiem atvejais svarbų vaidmenį suvaidino Aplinkos apsaugos departamentas (AAD). 2020-ųjų sausį „Grigeo Klaipėdos“ tarša paaiškėjo būtent po departamento atlikto tyrimo.

O šių metų liepos 21 d. pranešta, kad AAD vėl pradėjo tyrimą dėl „Grigeo Klaipėda“ avarijos, siekdamas apskaičiuoti gamtai padarytą žalą.

AAD šiuo metu laikinai vadovauja aplinkosaugininkas Raimondas Sakalauskas, kurio indėlis svarbus 2020 m. pradžioje vykusiame tyrime dėl „Grigeo Klaipėdos“ taršos. Tačiau ar šis aplinkosaugininkas bus nešališkas „Grigeo Klaipėdos“ atžvilgiu, atsižvelgiant į tai, kad yra viename medžioklės klube kartu su „Grigeo“ advokatų kontoros asocijuotoju partneriu?

Ryšiai medžioklės klube

Laikinuoju AAD vadovu ministro Simono Gentvilo įsakymu R. Sakalauskas tapo šių metų balandį, pakeitęs atleistą Olgą Vėbrienę.

Prieš tai R. Sakalauskas buvo Aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos politikos įgyvendinimo koordinavimo grupės vadovas. AAD puslapyje rašoma, kad R. Sakalauskas „Aplinkos ministerijos ir ministerijai pavaldžių įstaigų struktūroje dirba nuo 1993 m.

Klaipėdos apygardos prokuratūros, policijos ir Aplinkos ministerijos struktūrų operacijoje ieškant nuslėptos taršos bendrovėje „Grigeo Klaipėda“ šis aplinkosaugininkas buvo atsakingas už techninę proceso dalį“.

Teisėsauga ir aplinkosaugininkai 2020 m. sausį nustatė, kad „Grigeo Klaipėdai“ priklausančiame gamybiniame objekte susidarančios nuotekos nepatenka į valymo įrenginius ir išteka beveik nevalytos tiesiai į nuotekų vamzdžius, kuriais keliauja į Kuršių marias.

Įtarimai 2020 m. vasarį buvo pareikšti įmonei ir septyniems fiziniams asmenims, tarp kurių – „Grigeo“ vadovas Gintautas Pangonis, „Grigeo Klaipėdos“ vadovas Tomas Eikinas. 

Anot prokuratūros, aplinkai padaryta žala galėjo siekti dešimtis milijonų eurų.

Buvęs aplinkos ministras Kęstutis Mažeika yra sakęs, kad gamtai padaryta žala dėl „Grigeo Klaipėdos“ taršos gali siekti 60 mln. eurų. R. Sakalauskas šio tyrimo metu buvo svarbi figūra, apie tyrimo eigą išsamiai pasakojęs žiniasklaidai.

Tačiau laikinasis AAD vadas – ne tik ilgametis aplinkosaugininkas, bet ir medžiotojų klubo narys. Registrų centro pateikiamais duomenimis, R. Sakalauskas priklauso Vilniaus medžiotojų klubo „Uosinta“ valdybai, sudarytai iš septynių asmenų.

Apie ryšį su „Uosinta“ aplinkosaugininkas nurodė ir balandį pateiktoje privačių interesų deklaracijoje. Šiame klube galima rasti netiesioginių ryšių, siejančių R. Sakalauską su „Grigeo“ įmonių grupe.

Vienas iš valdybos narių – advokatų kontoros „Glimstedt“ asocijuotasis partneris Mindaugas Jablonskis.

„Grigeo“ ir advokatai

„Verslo žinios“ 2020 m. sausį, jau įsibėgėjus „Grigeo Klaipėdos“ taršos skandalui, rašė, kad „Glimstedt“ advokatų kontora padeda šiai bendrovei, o su „Grigeo“ ši kontora dirba jau 10 metų. 

„Glimstedt“ ir „Grigeo“ vardai dar kartą vienoje istorijoje buvo paminėti 2021 m. kovą, kai portalas Lrt.lt paskelbė tyrimą, kurio metu nustatyta, kad „darbietis“ Seimo narys Vytautas Gapšys ėmė netikėtai ginti teršėjų interesus ir pakilo į kovą prieš Aplinkos ministeriją.

Tyrime rašoma, kad, prieš tapdamas Seimo nariu, V. Gapšys advokatų kontorai „Glimstedt“ teikė konsultacijas, už kurias jam buvo sumokėti 31 tūkst. eurų, vėliau šios kontoros teisininkai atstovavo Darbo partijai. Anot Lrt.lt, V. Gapšys teismui apskundė dar 2002 m. aplinkos ministro patvirtintą metodiką, pagal kurią apskaičiuojama gamtai padaryta žala.

Skundą politikas surašė 2021-ųjų pradžioje, kai aplinkosaugininkai rengė 48 mln. eurų ieškinį bendrovei „Grigeo Klaipėda“. Skunde, pasak žurnalistų, V. Gapšio argumentai sutampa su „Grigeo Klaipėdos“ ir „Glimstedt“ teisininkų teiginiais, o kai kurios skundo eilutės žodis žodin atitinka advokatų viešai paskelbtus žodžius.

Medžioklė – vieta derinti reikalus

Pastaruosius kelerius metus medžiotojai ir medžiotojų klubai sulaukia nekokios šlovės ir dažnai būna linksniuojami neigiamame kontekste. 2018 m. pabaigoje Jurbarko rajone pareigūnai sustabdė visureigį „Jeep Grand Cherokee“. Transporto priemonėje, kuria važiavo trys vyrai, rastas ir nušautas stirninas, o priekaboje – du kiškiai ir sumedžiotas elnias.

Kadangi medžioklės lapas buvo tuščias, pareigūnai pasikvietė aplinkosaugininkus, galiausiai ši istorija persikėlė į teismą.

Kaip paaiškėjo, du iš trijų važiavusių vyrų buvo įtakingi aplinkosaugininkai – buvęs aplinkos viceministras Aleksandras Spruogis ir buvęs Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius Rolandas Masilevičius.

Kilus ažiotažui, žiniasklaida ėmė domėtis ir išsiaiškino, kad abu vyrai priklauso elitiniu laikomam medžiotojų klubui „Girios“, kurio nariai – įtakingi teisininkai, aplinkosaugininkai, verslininkai, valdininkai ir politikai.

Portalas Delfi.lt 2018 m. pabaigoje rašė, kad būtent šiame klube, o ne ministerijoje sprendžiami svarbiausi valstybės reikalai. 

2020 m. pradžioje, įsibėgėjus „Grigeo Klaipėdos“ skandalui, medžiotojai vėl sužibėjo neigiamame kontekste, kai Utenos politikas Jonas Slapšinskas medžioklės metu nušovė stumbrę, nors šį žvėrį medžioti buvo draudžiama.

Naujienų agentūra BNS vėliau skelbė, kad šioje medžioklėje dalyvavo labai žinomi politikai, verslininkai, teisininkai, tarp kurių – advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ įkūrėjas Rolandas Valiūnas, tuometiniai Seimo nariai Zigmantas Balčytis ir Rimantas Sinkevičius, taip pat – didžiausias „Grigeo“ akcininkas G. Pangonis.

Gintautas Pangonis. Vygintas Skaraitis / Fotobankas BFL

Kadangi medžioklė – gan privati ir nevieša veikla, sudėtinga patikrinti, kiek teisingos visuomenėje gajos kalbos, kad medžioklių metu, kaip ir Algirdo Brazausko laikais, vis dar sprendžiami svarbūs politikos, verslo reikalai.

Tačiau gerai informuoti Alfa.lt šaltiniai sako, kad tokia praktika nėra išnykusi, kartu medžiojantys verslininkai, valdininkai ir politikai, suartinti medžioklės, užmezga abipusiai naudingas draugystes, kurios virsta reikiamais sprendimais ministerijose ar kitose valdiškose įstaigose.

Tai privatu

Alfa.lt pabandė pasiteirauti tiek M. Jablonskio, tiek R. Sakalausko, ar tarp teisininko ir aplinkosaugininko būta kokio nors bendravimo, ar kalbėtasi apie „Grigeo“ reikalus.

Pabandžius susisiekti su M. Jablonskiu darbiniu telefonu, advokatų kontoros darbuotoja sakė, kad teisininkas užsiėmęs ir paskambins vėliau. Tačiau vietoje M. Jablonskio komunikaciją perėmė „Glimstedt“ komunikacijos vadovė Živilė Jokimaitė-Dolgich.

Pasiteiravus, ar „Glimstedt“ asocijuotasis partneris M. Jablonskis yra bendravęs su R. Sakalausku temomis, susijusiomis su „Grigeo“ įmonių grupe, portalui buvo pateikta ištrauka iš Advokatūros įstatymo 46 straipsnio, kuriame nurodoma, kad draudžiama „viešai arba slaptai susipažinti su advokato profesinę paslaptį sudarančia informacija ir ją naudoti kaip įrodymą“, o advokato profesinę paslaptį sudaro „kreipimosi į advokatą faktas, sutarties su klientu sąlygos, kliento suteikta informacija ir pateikti duomenys, konsultacijos pobūdis bei pagal kliento pavedimą advokato surinkti duomenys, taip pat kitas advokato ir kliento bendravimo (susitikimų, korespondencijos, pokalbių telefonu ar kitų formų bendravimo) turinys“.

Susisiekti su R. Sakalausku buvo kiek lengviau. Laikinasis AAD vadovas, paklaustas apie galimus ryšius su M. Jablonskiu, teigė negalintis apie tai kalbėti, mat tai – privatu.

„Šiaip kol kas nelabai suprantu klausimą ir kaip į jį atsakyti, – sakė R. Sakalauskas, paklausus, ar jam tekę medžioklės ar kitu metu bendrauti su M. Jablonskiu. – Aš niekaip negaliu komentuoti, kas liečia privačius asmenis, tai yra kaip ir asmens duomenys.

Jeigu klausimas, ar aš esu atskleidęs kažkam informaciją, kitaip kažkaip pasinaudojęs tarnybine informacija, tai žinoma, kad ne.“

Pasiteiravus, ar buvo taip, kad pats M. Jablonskis būtų kalbėjęs su AAD vadovu, domėjęsis „Grigeo“ padėtimi ir tyrimu,

R. Sakalauskas sakė negalintis to komentuoti. „Vėlgi sakau, kad konkrečiai neįvardysiu, matyt. Apie tą situaciją, tą istoriją buvo tiek plačiai kalbama, tai aš, matyt, su krūva žmonių esu apie tai kalbėjęs“, – sakė AAD vadovas.

Ministras: už šį žmogų kalba darbai

Simonas Gentvilas

Alfa.lt pasiteiravo aplinkos ministro Simono Gentvilo, kaip jis vertina faktą, kad jo įsakymu laikinuoju AAD vadovu paskirtas R. Sakalauskas yra medžioklės klubo valdyboje kartu su „Glimstedt“ advokatų kontoros teisininku.

 Ministras teigė, kad ši aplinkybė jam nebuvo žinoma, tačiau teigė neabejojantis dėl R. Sakalausko, mat būtent šis aplinkosaugininkas svariai prisidėjo pagaunant „Grigeo Klaipėdą“ teršiant Kuršių marias.

„Pažiūrėkim iš kitos pusės – kad be R. Sakalausko nebūtų pagauta „Grigeo“ už rankos, kad R. Sakalauskas daug mėnesių kartu su prokuratūra vykdė slaptą operaciją.

Man atrodo, mano visokeriopas pasitikėjimas yra šituo žmogumi ir visais, kurie dalyvavo toje operacijoje be šio žmogaus“, – sakė S. Gentvilas.