Grybavimas baigėsi košmariškai: iš painių Labanoro girios takelių išgelbėjo tik pareigūnai

„Kiekvienas įvertinimas už kasdienes pastangas įkvepia eiti pirmyn.

Gavome moters padėką, skirtą Utenos aps. VPK Ignalinos r. PK Reagavimo skyriaus vyriausiajam patruliui Aleksejui Kolosovui ir tyrėjai Indrei Sivickaitei bei Utenos aps. VPK Kriminalistinių tyrimų vyriausiajam specialistui Aivarui Budrikiui. Padėka (tektas nekeistas): „Norime nuoširdžiai padėkoti Ignalinos policijos ekipažui už dideles pastangas ir nuoširdų darbą šių metų rugsėjo 13 d. ieškant išėjusios į mišką grybauti ir girioje paklydusios moters. Labanoro girios keliai ir takeliai buvo išvaikščioti ir apvažiuoti, kol pavyko surasti senyvą moterį, pasimetusią ir išsigandusią, tačiau gyvą ir sveiką.

Esate organizuoti, atsakingi, nuoširdžiai dirbantys savo darbą pareigūnai. Sesių ir brolio vardu sakome ačiū“, – dalinosi pareigūnai.

O visai neseniai, rugpjūtį, panaši istorija nutiko ir Rietave. Tąkart vyrresnio amžiaus vyrą taip pat teko gelbėti pareigūnams. 

Atvykus į mišką, nepraraskite budrumo 

Atvykus į mišką grybauti, uogauti ar tiesiog pasivaikščioti gryname ore, dažnas net nepagalvoja, kad kelio atgal iki automobilio ar vietos, iš kurios pajudėjot, gali ir nerasti, primena Valstybinės miškų urėdijos specialistai. 

Taip nutikus, VMU miškininkai, visų pirma, pataria išlikti ramiems. Pirmas pagalbininkas, padėsiantis orientuotis miške – telefonas su GPS įranga. Žinoma, kad pasiklydus pavyktų rasti kelią atgal, svarbu atvykus pasižymėti automobilio stovėjimo ar atvykimo vietą. Tokiu būdu, iki pažymėto taško grįžti turėtų būti lengva. 

Tačiau pasikliauti telefonu ir jame esančia GPS įranga ne visada pavyks – miške dažnai tiesiog nėra ryšio. Išeitimi pasiklydus gali tapti ir kompasas, kuris padės išlaikyti tiesią judėjimo kryptį. 

Naudodamiesi kompasu galėsite lengvai grįžti į pirminę atvykimo vietą, jei prieš išeinant pasitikrinsite kryptį, kuria planuojate leistis į grybų paieškas. Tačiau ne kiekvienas šį prietaisą turi, o juo labiau su savimi pasiima į mišką.

Susiorientuoti padės gamta 

Jei nėra ryšio, o ir kompaso su savimi nepasiėmėte, miškininkai primena, kad susiorientuoti gali padėti ir jus supanti aplinka – tiesią trajektoriją išlaikyti gali padėti saulės ar mėnulio pozicija danguje. 

Reikia prisiminti, kad saulė visuomet būna pietinėje dangaus skliauto pusėje. Tiesa, priklausomai nuo paros laiko, jos judėjimas dangumi stebimas iš rytų į vakarus. Žinant konkretų laiką, nesunku apytiksliai įvertinti, kur pietūs. 

Jei dar rytas – saulė bus rytinėje ar pietryčių pusėje, jei laikrodis rodo gerokai po pietų – saulė danguje švies pietvakarinėje pusėje, o vakare – besileidžianti saulė nurodys vakarų kryptį. Kai saulę danguje užstoja debesys, nors tai ir nėra itin paprasta, susiorientuoti ir įvertinti pasaulio kryptis gali padėti samanos ir kerpės. 

Paprastai medžiai būna gausiau apaugę kerpėmis šiaurinėje pusėje, kadangi jos vengia tiesioginės saulės šviesos. 

Taip pat galima pastebėti, kad šiaurės pusėje ant kelmų bei akmenų samanos auga gausiau. Išsigelbėjimu gali tapti ir skruzdėlynai. 

Juos dažniausiai skruzdės stato pietinėje arčiausiai augančio medžio pusėje, nes pavasarį tirpstant sniegui skruzdėlyno gyventojams reikalinga šiluma. Miškininkai pastebi, kad pietinis skruzdėlyno šlaitas dažniau būna plokštesnis, o šiaurės pusėje – statesnis.

Dažnas miško lankytojas greičiausiai net nepagalvoja, kad pasiklydus miške pagalba orientuojantis aplinkoje gali tapti migruojantys paukščiai. 

Žąsys ir gervės dažniausiai skrenda dideliais būriais, išsidėstę „V“ forma, iš veisimosi vietų šiaurėje į žiemojimo vietas – pietuose. Tai gali padėti preliminariai orientuotis aplinkoje. Svarbu atminti, kad šis metodas nėra visiškai patikimas, kadangi paukščiai neskrenda griežtai tiesia trajektorija. 

Kita vertus, susiorientuoti, kurioje pusėje yra pietų kryptis, jie gali padėti. Išeiti iš miško padės kvartalinės linijos ir miško infrastruktūra.

Jeigu apsiniaukę ir nesimato saulės, o ir pastebėti anksčiau išvardintų gamtinių ženklų nepavyksta, nustatyti pasaulio šalių kryptis gali padėti kvartalinės linijos bei miško keliai. 

Priėjus kvartalinių linijų susikirtimą, galima lengvai suprasti, kur šiaurė, o kur pietūs, rytai ar vakarai – paprasčiausiai dėl kvartalų numeracijos. 

Didėjanti kvartalų seka eina iš vakarų į rytus ir iš šiaurės į pietus, todėl savo kelyje pamačius kvartalų ženklinimo stulpą su skaičiais, pvz.: „34/35/71/72“, galima nustatyti, kad pats mažiausias kvartalas yra šiaurės vakaruose. 

Pagal šią schemą galima nustatyti, kad į šiaurinę pusę „žvelgia“ kvartalinė linija tarp dviejų mažesnių numerių poros 34/35, o į pietų pusę driekiasi kvartalinė linija tarp didžiausių dviejų numerių 71/72. 

Tuo pačiu, vakarų pusėje kvartalinė linija būtų tarp 34/71 kvartalų, o rytų pusėje – tarp 35/72. Padėti surasti kryptį gali ir iškirstos biržės. Dažniausiai kertamos biržės yra stačiakampio formos, o ilgasis biržės kraštas yra orientuotas šiaurės-pietų kryptimis.