Į Nidą sugrįžo istoriniai sklandytuvai

Vienas iš sklandytuvų - ypatingas: pagal išlikusius brėžinius sukonstruotas „T-1“ („Technikas“), kurį 1932 m. sukūrė Lietuvos oreivystės legenda  Bronius Oškinis. Būtent šio tipo sklandytuvai buvo pirmieji, konstruoti 1933-1939 m. veikusioje ir Europoje garsėjusioje Nidos sklandymo mokykloje.

Jai paskirtas festivalis prasidėjo liepos 7-ąją ir tęsis iki liepos 9-osios. Šeštadienį istorinių sklandytuvų skrydžiais bus galima grožėtis Bulvikio rage esančiame Nidos aerodrome. 

Veikiančios replikos

Festivalio metu atviroje aikštėje, pievoje priešais Nidos jachtų uostelį ketvirtadienį žmonės galėjo išvysti dviejų sklandytuvų („T-1“ ir „Grunau baby II“) replikas, susipažinti su jų konstrukcijomis.

„T-1“ buvo apskritai pirmasis lietuviškos konstrukcijos mokomojo tipo sklandytuvas. Veikiančią repliką beveik dvejus metus konstravo oreivis, konstruktorius, kaunietis Benvenutas Ivanauskas.

1933 m. B. Oškinis (sklandytuvas dar vadinamas „BrO-1“) Nidoje įvykdė „C“ piloto normatyvus ir tapo pirmuoju tokią kategoriją turėjusiu sklandytoju Lietuvoje. Jo sukonstruotas sklandytuvas buvo iš Kauno atgabentas į Kuršių neriją, pagal „T-1“ pavyzdį statyti kiti pirmieji Nidos sklandytuvai.

„B. Ivanausko replika sveria apie 90 kg, todėl kuo lengvesnis sklandytojas – tuo geriau. Ateityje mes norėtumėme rekonstruoti visus, kitų tipų  Nidoje pastatytus sklandytuvus. Nuo 1934 m. su „T-1“ buvo sėkmingai skraidoma. Tais pačiais metais su iš Nidos kopų rytinio šlaito startavusiu šiuo sklandytuvu išsilaikius ore 7 val. ir 02 min. buvo pasiektas Lietuvos sklandymo rekordas“, - „Vakarų ekspresui| pasakojo Nidos sklandymo mokyklos festivalio organizatorius Tomas Kuzmickas.

„T-1“ techniniai duomenys: paskirtis – pradinio apmokymo sklandytuvas, sparnų ilgis – 10,7 m, tuščio svoris – 90 kg, minimalus skridimo greitis – 10-12 m/s (36-43 km/h).

Įsigijus Vokietijos brėžinius, 1934-1935 m. žiemą Nidos sklandymo mokykloje pastatytas sklandytuvas „Grunau Baby II a“ ir pavadintas „Nida“. Jį statė dar viena oreivystės bei sklandymo legenda, ne vieno rekordo autorius Jonas Pyragius kartu su Steponu Kontrimu bei Gabrieliumi Miliūnu.

1935 m. „Nida“, velkama lėktuvo DH-60 „Moth“, kartu su autožyru C 30A skrido per Baltijos valstybes maršrutu Kaunas-Ryga-Talinas-Helsinkis ir atgal. Šis sklandytuvas dalyvavo daugelyje Lietuvos aeroklubo organizuotų aviacijos švenčių ir Tautinės olimpiados sklandymo varžybose 1938 m.

Festivalio Nidoje metu eksponuojamas sklandytuvas pagamintas Austrijoje 1956 m. Tai – šio modelio atnaujinta „B“ versija, kuri nežymiai skiriasi nuo versijos „A“, naudotos tarpukariu.

Šio sklandytuvo sparnų plotas – 14,2 kv. m, proilgis – 13 m, tuščio orlaivio svoris – 137 kg, normalus skridimo greitis – 60 km.

Plojimų nestigo

Penktadienį, į šiaurinį Nidos paplūdimį susirinkę žmonęs galėjo gyvai stebėti, kaip naudojantis senais metodais į orą buvo pakelimi abu sklandytuvai. Daugiausiai dėmesio teko legendiniam „T-1“.

Ant smėlio pirmiausiai buvo padėtas specialus, apie 7 metrų ilgio medinis takelis, kuris priminė lataką. Sklandytuvo „pilvas“ pastatomas ant jo, o priekyje jau laukdavo išsirikiavę žmonės, kurie turėdavo bėgti ir tempti prie orlaivio pritvirtintus du lynus. Šiame procese dalyvaudavo mažiausiai 12 tempikų po 6 iš abiejų pusių.

B. Ivanauskas per garsiakalbį duodavo signalą, ir lynus įtempę kolegos kaip įmanoma greičiau įsibėgėdavo, o sklandytuvas, pučiant šiauriniam vėjui, lengvai pakildavo apie 3-5 metrus į aukštį. Pats skrydis trukdavo vos keliolika sekundžių, tačiau įspūdžiai – nepakartojami.

Tvarkingai nusileidusių sklandytojų veidų išraiškos kalbėjo pačios už save, nes pajūryje tokios pratybos rengiamos praėjus kone 80 metų.

„Pamenu, 2008 m. buvo organizuota didelė sklandymo fiesta Nidoje, minint Sklandymo mokyklos 75 metų sukaktį. Tuomet buvo daug sklandytuvų, jie sklandė, tačiau pakildavo nuo Nidos aerodromo. Nepamenu, kad būtų tekę regėti sklandytuvus virš paplūdimio“, - „Vakarų ekspresui“ sakė nidiškis, Neringos vicemeras Narūnas Lendraitis.

Sklandymo švenčių būta ir sovietmečiu.

„Ko gero, 1983 m. vyko viena, kurioje teko ir man, dar vaikui, dalyvauti. Mano senelis, tėvas – sklandytojai, tad ir aš perėmiau šią aistrą oreivystei, sūnus taip pat domisi sklandytuvais. Išties net garbės reikalas buvo atkurti „T-1“, o kai pasiūliau tai padaryti puikiam meistrui B. Ivanauskui, sprendėme, ką mes su juo veiksime? Tad teko galvoti, kaip įprasminti replikos gimimą“, - pasakojo T. Kuzmickas.

„Technikas“ kilo ir leidosi keliolika kartų, ir po kiekvieno sėkmingo pakilimo į orą bei nutūpimo paplūdimyje pasigirsdavo plojimai. Vaikai kruopščiai nuvalydavo smėlį nuo „latako“ paviršiaus ir laukdavo kito tempimo.

„Šeštadienį, Nidos aerodrome jau bus naudojama kitokia sklandytuvų paleidimo technika, orlaiviiai pakils daug aukščiau, nei paplūdimyje, kuris iš esmės skirtas mokymams“, - sakė T. Kuzmickas.

Tikslas – vaikų mokykla

Pažvelgus į istoriją, tarpukariu, jaunoje ir valstybingumą atkūrusioje Lietuvoje vyravo požiūris, jog aviacija - tautos pažangos rodiklis, todėl neatsitiktinai taip svarbu buvo užsiauginti skraidančių lietuvių kartą. Ji nuo 1933 m. iki 1939 m. augo Nidoje, Sklandytojų mokykloje, kurią savo rankomis pastatė oreivystės entuziastai, technikos mokyklos mokiniai. Per tokį palyginti trumpą mokyklos gyvavimo laikotarpį paruošta per 500 mokinių ne tik iš Lietuvos, bet ir užsienio, pasiekti Lietuvos, Europos, pasaulio sklandymo rekordai.

Praėjus daugiau nei aštuoniems dešimtmečiams kadaise Nidą pasaulyje garsinusi sklandymo tradicija į Užmarį grįžta ir po truputį pradeda leisti daigus: norima įkurti vaikų sklandymo mokyklą, kuri veiktų Bulvikio rage, Nidos aerodromo teritorijoje.

Neseniai įkurta VšĮ „Nidos sklandymo mokykla“ jau padėjo pirmuosius žingsnius įgyvendinant šį tikslą, o siekiant populiarinti sklandymo meną ir priminti istoriją liepos 8-10 d. Nidoje pirmą kartą ir organizuojamas sklandymo festivalis.

Idėja atkurti sklandymo mokyklą ir atgaivinti gražias jos tradicijas Neringoje brendo seniai, tačiau tik pastaraisiais metais imtasi konkrečių iniciatyvų. 2021 m. įsteigta VšĮ „Nidos sklandymo mokykla“, kurios vadovas yra T. Kuzmickas.

„Šiemet svarbiausia bus padaryti namų darbus ir supažindinti Neringos visuomenę, kurorto svečius su sklandymu, pačiais orlaiviais. Mūsų tikslas – įkurti vaikų sklandymo mokyklą Nidoje ir taip atgaivinti labai reikšmingą Neringos istorijai prieškario tradiciją, savotišką paveldą. Tačiau tai nebus taip paprasta padaryti“, - teigė jis.

Nidos sklandymo mokykla (mokinių ir instruktorių, dėstytų gyvenamasis namas, dirbtuvės, angaras) buvo įsikūrusi dabar mišku apaugusioje vietoje apie 1,5 km į pietvakarius nuo dabartinio kurorto centro. Deja, iš autentiško komplekso nieko nebeliko: jo vietoje įrengtas memorialas, pastatytas informacinis stendas. Spėjama, kad pastatus sudegino sovietų armijos kariškiai apie 1945 m.

Autentiškoje vietoje atstatyti mokyklą neįmanoma, nes ten – jau aukštas miškas. Sklandytojų kopa, nuo kurios būdavo nutempiami sklandytuvai, ir orlaiviai sklęsdavo – Kuršių nerijos nacionalinio parko Grobšto gamtiniame rezervate, labai griežtai saugoma.

Anot T. Kuzmicko, todėl dabar labai svarbu sudominti žmones, plačiai supažindinti juos ir su Nidos sklandymo mokyklos istorija, ir su pačiais sklandytuvais, įkvėpti ir savotiškai pasitikrinti, ar tokios veiklos neringiškiams apskritai reikia.

„Vaikai būtų ugdomi Nidos aerodrome, o tam greta lėktuvų pakilimo-tūpimo tako reikia paruošti sklandytuvams skirtą apie 600 metrų ilgio juostą. Būtų naudojama guma, kurios vienas galas pritvirtinamas prie mokomojo sklandytuvo priekio, kitas – prie variklio su sukamuoju mechanizmu, išvilktuvo.

Vaikas įsėda į sklandytuvą, tada sukasi ratas, greitėja ir, pakilus sklandytuvui į apie 2 metrų aukštį, guma pati atsikabina, o orlaivis sklendžia apie 100 metrų ir tada nusileidžia. Sklandymai aukštai debesyse, gaudant antvėjus, nevyktų, nebent parodomieji“, - teigė jis.

Bendradarbiaujama su Neringos gimnazija, nes norima pritraukti vietinius vaikus. Galėtų mokintis sklandymo pradmenų moksleiviai ir iš kitų savivaldybių, vyktų kelias savaites trunkančios stovyklos.

Prie idėjos atgaivinti Nidos sklandymo mokyklą prisidenda ir Neringos miesto savivaldybė, jos įsteigta ir Nidos aerodromą valdanti VšĮ „Nidos oro parkas“, asociacija „Nidos aeroklubas“.

VšĮ „Nidos oro parkas“ direktorius Bronius Zaronskis „Vakarų ekspresui“ teigė, jog Lietuva apskritai yra vienintelė pasaulyje valstybė, kurioje sklandyti mokinami vaikai.

„Nida turi itin gilias sklandymo tradicijas, tad jų tęstinumas – prasmingas. Dirbama būtų su vaikais nuo 9-11 metų iki 14-16 metų. Išmoktų aerodinamikos bei pilotavimo pagrindų. Kaip skristi tiesia linija, teisingai nusileisti ir t.t. Kalbame apie 2 metrų aukštį ir gal 100 metrų laisvo sklendimo. Bet tokia būna pradžia. Vėliau vaikai jau gali tęsti mokslus, tobulinti įgūdžius kitose šalies sklandymo mokyklose. Mokslai Nidoje vyktų nuo balandžio iki rugpjūčio pabaigos organizuojant stovyklas“, - teigė jis.