Iki pandemijos piko – dar 4 savaitės: dėl prastų rezultatų G. Nausėda kaltę verčia A. Dulkiui ir Vyriausybei (4)

Lietuva vėl pirmauja pagal susirgimų COVID-19 skaičius visoje Europos Sąjungoje (ES). Dėl itin sparčiai prastėjančios epidemiologinės situacijos Prezidentūra vėl gręžiasi į Vyriausybę ir sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį, kurio rezultatus šalies vadovas Gitanas Nausėda vertina kaip „prastus“.
 

„Savaime suprantama, kad už rezultatą atsakinga yra Vyriausybė ir būtent ministras, kuris koordinuoja sveikatos apsaugos sritį. Rezultatai kalba patys už save. Rezultatai yra prasti, ypatingai, kai lyginamės su kitomis šalimis. Tikrai yra daug sisteminių, vadybinių spragų, kurios mums kainuoja mirtis“, – tvirtino vyriausioji prezidento patarėja Irena Segalovičienė.

G.Nausėda penktadienį su Sveikatos ekspertų tarybos nariais aptarė epidemiologinę situaciją šalyje. Susitikime taip pat nagrinėjamos priežastys, kodėl vangiai skiepijasi vyresni nei 65 metų žmonės, aptartos gerosios praktikos pavyzdžiai konkrečiose savivaldybėse ir pateikti siūlymai dėl tolesnių veiksmų.

„Deja, šiandien epidemiologinė situacija Lietuvoje yra labai prasta. Tai rodo esminiai parametrai – sergamumas ir mirtys – Lietuvoje šie skaičiai tikrai labai dideli. Kiekvieną parą miršta dviženklis skaičius žmonių“, – situaciją po susitikimo įvertino I.Segalovičienė.

Bendras sergamumas koronavirusu Lietuvoje siekia 673,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų per pastarąsias 14 dienų.

Prezidentūra: vakcinacijos tempai „tampa ultra lėti“

Jos teigimu, dar vienas prezidento netenkinantis parametras – vakcinacijos tempai, kurie „tampa ultra lėti“.

„Pirma doze nebepaskiepijama net po 2 tūkst. žmonių per dieną, kai tuo tarpu bent viena doze paskiepytų suaugusių žmonių šiandien turime 73 proc. Trečias parametras, kuris tikrai rodo indikacijas labai kardinaliam susirūpinimui – tai 65+ amžiaus žmonių vakcinacijos lygis. Jis turėtų būti didesnis, ypač, kai lyginame su kitomis ES šalimis.

O 85 metų ir vyresnio amžiaus asmenų vakcinuota ženkliai per mažai. Pas mus yra tik 65 proc., kai pažangiose šalyse mes matome netgi rezultatus, prilygstančius 100 proc. paskiepytų senjorų“, – skaičiavo G.Nausėdos vyriausioji patarėja.

I.Segalovičienė atkreipė dėmesį, kad nors visos ES šalys tolygiai susiduria su Delta atmaina, būtent Lietuva yra tarp pirmaujančių pagal COVID-19 naujų atvejų ir mirčių skaičių. Prezidentūros vertinimu, tam įtakos turi ne tik per lėtas vyresniųjų vakcinavimas, bet ir žmonių nepasitikėjimas valdžios sprendimais.

Statistikos departamento duomenimis, 65–69 metų grupėje nuo COVID-19 paskiepyta 79,9 proc. gyventojų.

Vakcinos jau išgelbėjo tiek žmonių, kiek gyvena Pagėgiuose?

Prezidentūros suburti ekspertai Vyriausybei siūlys įtvirtinti nemokamus greituosius COVID-19 antikūnų testus senjorams.

„Ekspertai siūlo priimti sprendimus, kad nemokami greitieji antikūnų testai būtų prieinami mūsų senjorams, tokiu būdu padedant jiems nustatyti jų imuniteto lygį, konsultuoti juos dėl imuniteto ir padėti priimti sprendimus dėl jų vakcinacijos“, – sakė I.Segalovičienė.

Anot jos, taryba taip pat aptarė klausimą dėl visos populiacijos skiepijimo.

„Manytina, kad vakcinos iš tiesų išgelbėjo jau labai daug žmonių. Galima manyti, kad tas žmonių skaičius prilygsta Pagėgių miestelio dydžiui – nuo 900 iki 1,5 tūkstančio žmonių“, – pasidžiaugė prezidento vyriausioji patarėja.

Vakcinų veiksmingumui pateikė medikų pavyzdį

Ekspertų tarybos posėdyje dalyvavęs Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektorius prof. Juozas Augutis sakė, kad susitikime dėmesys buvo koncentruotas į situacijų palyginimą be COVID-19 vakcinos ir su ja. Išvada – skiepai ženkliai palengvina padėtį. Vienas to pavyzdys – ligoninių darbuotojų atsparumas virusui.

„Kai praėjusiais metais viruso banga buvo pasiekusi 1,5-1,6 tūkst. atvejų per parą, sirgo arba turėjo nedarbingumą dėl COVID-19 apie 500 ligoninių darbuotojų. Šiandien pasiekus tą patį atvejų skaičių, ligoninėse turime tik apie 50 atvejų – gydytojų, slaugytojų, kurie negali dalyvauti darbe. Skiriasi ne procentais, o kartais“, – pabrėžė J.Augutis.

Jis priminė, kad medikai nuo COVID-19 vakcinuoti efektyviausiai, jų pasiskiepijo apie 90 proc. Pasak profesoriaus, jeigu nebūtų vakcinavimo, šiandien Lietuvoje per parą būtų fiksuojama 4 tūkst. naujų užsikrėtimo atvejų. Tai rodo matematiniai modeliai.

J.Augutis nurodė, kad be vakcinų susirgimų koronavirusine infekcija šiemet būtų buvę 60 tūkst. daugiau. Ženkliai didesnis būtų buvęs ir viruso aukų skaičius.

„Yra žinomas labai tikslus procentas mirčių nuo atvejų skaičiaus, šie skaičiai koreliuoja. Apie 1,5 proc. yra mirštančių tiesiogiai nuo COVID-19 ir 2,5 proc. netesiogiai, dėl COVID-19 poveikio kartu su kitomis ligomis. Tas 1,5 proc. nuo 60 tūkst. duotų apie 900 gyvybių ir dar papildomai apie 1500 gyvybių, kurias nusineštų koronavirusas kartu su kitomis ligomis.

Galima teigti, kad išgelbėjo vakcina arti 2 tūkst. gyvybių Lietuvoje“, – skaičius pateikė J.Augutis.

Kada pasieksime viruso bangos piką?

Profesorius pasakojo, kad ekspertai pateikė prognozes ir dėl to, kaip virusas plis toliau. Manoma, kad COVID-19 banga kils ir susirgimų tik daugės dar apie 4 savaites.

„Kažkur apie spalio pabaigą banga turėtų pasiekti savo aštrų piką. Kaip ir ankstesnėse bangose, po to eitų nusileidimas (…) Galima tvirtinti, kad vidutinio savaitinio atvejų skaičiaus galbūt ir nepasieksime tokio, kokį turėjome praėjusiais metais. Galbūt apie 2,5 tūkst., truputėlį daugiau – vidurkis toks galėtų būti.

Nors atskiromis dienomis galėsime pamatyti atvejus ir ženkliai didesnius ar mažesnius“, – prognozavo J.Augutis. Jis pridūrė, kad prognozės dar gali kisti.

Kaip bendrauti su vyresniaisiais?

Lietuvos socialinių tyrimo centro direktoriaus pavaduotoja, sociologė doc. dr. Sarmitė Mikulionienė aiškino, kad situacija dėl vakcinacijos skatinimo ir kovos su pandemija, lyginant skirtingus Lietuvos regionus, yra labai netolygi.

„Besikalbant su regionais, su žmonėmis, kurie vietose vykdo kovą su pandemija, atsiskleidė, kad situacija yra labai netolygi. Yra labai gerų pavyzdžių, kai vietos bendruomenės susitelkia, pasitelkia Nevyriausybines organizacijas, savanorių išteklius, skaitmenines technologijas ir tuomet tiksliai žengiama į priekį.

Kitas geras pavyzdys buvo, kai išryškėjo asmeninės lyderystės pavyzdžiai – kiek svarbu, kad rajono arba miesto valdžia, meras savo asmeniniu pavyzdžiu parodo savo poziciją šioje kovoje, požiūrį į skiepijimąsi. Tai yra autoritetas ir patraukia kitus žmones susitelkti šiose veiklose“, – sakė S. Mikulionienė.

Jos teigimu, skatinant vakcinaciją, ypač pasitarnauja prieigos sukūrimas, kad žmonėms nereikėtų patiems ieškoti galimybių, kaip pasiskiepyti. Sociologė pateikė pavyzdį, kaip šiuo atveju padėti gali paprasčiausios žinutės išsiuntimas: „Mielas Arvydai, jūs esate užregistruotas poryt tokiam laikui, ateikite, pasiskiepykite“.

„Ir žmogui net nebuvo laiko pamąstyti, ar aš noriu, ar man bus blogai. Tiesiog sukurta aplinka, jis nueina ir pasiskiepija. Ir tik tuo atveju, jei man reikia kitos datos, arba aš nenoriu, tik tada aš turiu veikti, kad atšaukčiau kvietimą“, – pasakojo Lietuvos socialinių tyrimo centro direktoriaus pavaduotoja.

Gerų rezultatų pasiekta ir tose savivaldybėse, kur gyventojams pakartotinai būdavo paskambinama, atsakoma į svarbiausius klausimus.

„Bijančių, abejojančių reikia nepaleisti, su jais reikia kalbėtis. Vyresnio amžiaus žmonės yra ne tai, kad konservatyvūs, bet atsargūs, jie norėtų gauti atsakymus jų konkrečioje situacijoje“, – kalbėjo S.Mikulionienė.

Pastebėta, kad vyresnio amžiaus žmonėms ypatingai svarbus šiltas asmeninis ryšys, jaunesnių šeimos narių paskatinimas skiepytis, suteikta pagalba nuvykti iki vakcinacijos vietos. Be to, svarbu, kaip su žmonėmis bendrauja valdžios atstovai.

„Kaip ir gerbiamas prezidentas pabrėžė – nereikia nuslysti į gąsdinimo politiką. Reikia kalbėtis atvirai, sąžiningai, nenuslepiant, galbūt yra kažkokių klausimų, kurių ir mokslas šiandien dar nežino. Atviras pokalbis, išklausymas abejojančių baimių, ir suradimas mokslinių argumentų, kurie gali nuimti baimes – tai yra sėkmingi pavyzdžiai“, – apibendrino ji.

Prezidentas su savo patarėjais visiškai nesiorentuoja aplinkoje.Ir kur jis randa tokių piktų žmonių.Tiesiog gėda, ne dirba ,o tik pagalius kaišo.O kada gi pasiskiepijo pirmoji dama,ar ji skubėjo,ar rodė pavyzdį. Kaip jums negėda visam Daukanto namui, ar tokiais lozungais ėjot į rinkimus.Aš nei vienu žodžiu netikėjau. Kur vienybė.
Pilkis, 2021-10-01 16:11
Išsaugojo mat 1,5 ar 2 tūkst gyvybių su vakcina. O kiek žmonių sužlugdė su tais savo nesąmoningais apribojimais. Tie niekam nerūpi, svarbu tik statistika, kiek per parą paskiepijo. Nors pasiskiepiję ir serga, ir miršta nuo kovido. Natūralus imunitetas net 27 kartus didesnis nei vakcinuotųjų. Mąstykit, liaudis.
Gerai, 2021-10-01 16:07
O ką ekselencija kalbėjo prieš pusmetį? Kaip skatino skiepytis? Rodė blogą pavyzdį. Tormoz.
Herkus, 2021-10-01 16:02
Sidebar placeholder