Intensyvios terapijos gydytojas: pacientų, atsidūrusių mirties patale, patirtis sieja penkios ypatybės

Jungtinės Karalystės (JK) medikai apklausė daugiau nei dvi dešimtis amerikiečių bei britų, kurių širdis buvo nustojusi plakti, tačiau pastarieji vėliau atsigavo. Apklausos rezultatai parodė, jog pacientų patirti išgyvenimai buvo susiję su penkiomis pagrindinėmis temomis.

Gyvenimo įvertinimas

Viena iš daugeliui būdingų temų – prisiminimai, kaip žmonės elgėsi su kitais, kol buvo gyvi, bei bendras gyvenimo įvertinimas.

Kiti jautėsi lyg keliautų ir nė nenumanė, jog tuo pačiu metu jiems buvo atliekamas dirbtinis kvėpavimas. Tyrimo autorius, Niujorko medicinos centro „NYU Langone Health“ intensyviosios terapijos ekspertas, daktaras Samas Parnia teigė, kad pacientai, patyrę dirbtinį kvėpavimą, gali suvokti intensyviosios terapijos skyriaus veiklą ir girdėti juos gydančius medikus.

Britų gydytojas, du dešimtmečius tyrinėjęs širdies sustojimo momentą, nurodė, jog per pastaruosius dešimtmečius nuo mirties slenksčio atgaivinti žmonės nuolatos praneša apie sustiprėjusią sąmonę.

„Taip yra net ir tada, kai pacientai neturi sąmonės arba yra mirę“, – aiškino gydytojas.

Intensyviosios terapijos ekspertas, gydytojas S. Parnia savo tyrime ištyrė 53 vyrus ir moteris, kuriems pavyko išvengti mirties. Pastariesiems gydymo metu buvo sustojusi širdis, tačiau tyrimo dalyviams pavyko išgyventi dėl atliktos dirbtinės plaučių terapijos.

Kol pacientai buvo gaivinami, smegenų stebėjimo prietaisais buvo tiriama, ar yra kokių nors signalų, priimančių informaciją.

Smegenų vaizdiniai – vaisiai

Tyrimo metu priešais pacientą esančiame ekrane buvo rodomi vaizdai ir kas penkias minutes skambėjo iš smegenų nuskaitomi žodžiai pavyzdžiui, obuolys, kriaušė ar bananas.

S. Parnia atskleidė, jog kai kurie pacientai prisiminė konkrečius dalykus, tačiau kai kurie prisiminimai galėjo būti interpretuojami klaidingai. „Pavyzdžiui, vienas pacientas manė, jog dega pragare.

Vis dėlto greičiausiai, tai tik buvo reakcija į deginimo jausmą, kurį sukėlė kalio lašelinė“, – aiškino gydytojas.

Du iš 28 dalyvių, kuriuos, galiausiai, pavyko apklausti, prisiminė, jog girdėjo, dirbančius medicinos personalo darbuotojus bei įsiminė dirbtinio kvėpimo procedūrą.

Vienas pacientas prisiminė, jog matė medikus ir jautė, kaip jam buvo trinama krūtinė.

Trys pacientai pasakojo apie sapnus, iš kurių viename stebėjo dainuojantį žvejį.

Šeši iš 28 apklaustųjų prisiminė mirties patirtį, vienas asmuo girdėjo, kaip jo mirusi močiutė liepė jam sugrįžti į savo kūną. Kiti asmenys jautė, jog keliauja į vietą, kurią suvokė lyg savo namus.

Dalis apklaustųjų taip pat prisiminė veiklą intensyviosios terapijos skyriuje po to, kai jiems buvo atliktas dirbtinis kvėpavimas.

Visus sieja išgyvenimai

„Apibendrinome žmonių liudijimus ir nustatėme, jog visi unikaliai prisimena mirties patirtį, kuri skiriasi nuo kitų, taip pat patiriamų ligoninėje. Be abejonės, tai nėra haliucinacijos, iliuzijos ar kliedesiai.

Tai – tikri išgyvenimai, atgyjantys mirštant“, - tyrimo rezultatus apžvelgė gydytojas.

Tik 53 iš 567 pacientų, t. y. mažiau nei 10 proc. tyrimo dalyvių, buvo išrašyti iš ligoninės. 25 asmenys negalėjo būti apklausti dėl prastos sveikatos būklės, o likusieji 28 pacientai buvo apklausti apie jų patirtus išgyvenimus praėjus 2-4 savaitėms nuo širdies sustojimo.