Įrengs kioskelius, kad surinktų daugiau atliekų

Šiandien tokie daiktai kaip šaldytuvas, skalbimo mašina, televizorius ar kompiuterio ekranas vis dar aptinkami prie komunalinių atliekų konteinerių, nors jie priskiriami pavojingosioms atliekoms. Tačiau buitinės technikos ir elektronikos atliekos turi būti tvarkomos pagal reikalavimus.

„Elektros ir elektroninės atliekos vertinamos kaip pavojingosios, nes šiuose prietaisuose, priklausomai nuo to, kokia tai elektroninės įrangos atlieka, visada yra kažkokių pavojingų medžiagų, galinčių laisvai išsiskirti ir patekti į aplinką. Kai kurios pavojingos medžiagos išsiskiria negreitai, bet per tam tikrą laiką vis tiek pasiekia dirvožemį, gruntinį vandenį ir teršia paviršinius vandens telkinius“, - teigia Aplinkos apsaugos departamento Atliekų tvarkymo kontrolės skyriaus patarėjas Paulius Rutkauskas.

Pasak jo, gyventojai elektros ir elektroninės įrangos atliekas gali nemokamai atiduoti atliekų surinkimo aikštelėse bei specialiose gamintojų ir importuotojų įsteigtose elektronikos atliekų priėmimo vietose.

Šiuo metu kaip tik planuojama įgyvendinti tokį projektą, kad tokių vietų daugėtų.

EGIO vadovė Veronika Masalienė trečiadienį pristatė projektą Klaipėdos savivaldybės administracijai.

Anot jos, Savivaldybės prašoma parinkti tris vietas, kuriose būtų galima pastatyti atliekų surinkimo konteinerius.

„Pageidavimas, kad vieta būtų asfaltuota ar išklota trinkelėmis. Taip pat kad ji nebūtų labai arti stambių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių“, - sako V. Masalienė.

Anot jos, projekto tikslas - kad gyventojai turėtų kuo daugiau galimybių patogiai atiduoti nebenaudojamą buitinę techniką, lempas ir baterijas.

Švietėjiška funkcija

„Kartu būtų atliekama ir švietėjiška funkcija. Ant konteinerių yra pateikiama informacija, kaip gyventojai gali nemokamai atiduoti nenaudojamą buitinę techniką. Mūsų partneriai atvyksta ją paimti iš namų, nepriklausomai nuo to, žmonės gyvena pirmame ar devintame aukšte“, - sako V. Masalienė.

Anot jos, tiesiog paskambinus telefonu, EGIO partneriai įsipareigoja per tris dienas paimti iš gyventojų nereikalingą elektroniką ar buitinę techniką.

Į atliekų sistemą investuoja elektronikos ir buitinės technikos gamintojai ir importuotojai, kuriems teisės aktais yra numatyta prievolė surinkti susidarančias atliekas.

„Sistemą planuojama diegti visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Įrengus pirmus 3 konteinerius Klaipėdoje bus žiūrima, kiek jie taps populiarūs ir naudingi. Jei pirmieji konteineriai pateisins lūkesčius, jų planuojama įrengti daugiau“, - V. Masalienė.

Anot jos, šie konteineriai papildys jau esamas atliekų surinkimo vietas. Šiuo metu nebenaudojamomis baterijomis, lempomis galima atsikratyti tiesiog prekybos vietose. Iš viso uostamiestyje yra apie dvi dešimtis tokių taškų.

Vieni aktyviausių EGIO kuriamos sistemos dalyvių ir partnerių Klaipėdos regione yra „Technorama“, Klaipėdos atliekų tvarkymo centras (KRATC), „Ecoservice“.

Ieškos vietų

Klaipėdos savivaldybė palankiai žiūri į EGIO projektą.

Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Andrius Dobranskis sako, kad tikimasi dar šį mėnesį rasti ir pasiūlyti tris vietas, kur būtų galima tokius konteinerius pastatyti.

„Visų siekis yra saugoti gamtą ir kuo efektyviau rūšiuoti atliekas“, - sako A. Dobranskis.

Konteineriams planuojama surasti vietas atokiau nuo lankomiausių uostamiesčio erdvių.

Maždaug 40 centimetrų diametro smulki elektronika būtų metama į konteineryje esančias angas. Didesnė buitinė technika galėtų būti palikta šalia konteinerio.

„Savivaldybe pati turėtų apsispręsti, kurios vietos yra tinkamiausios. Mūsų darbuotojai įsipareigotų kasdien prižiūrėti, kad atliekos nesikauptų šalia konteinerių, laiku juos ištuštinti“, - sako V. Masalienė.

Anot jos, po to, kai Klaipėdos savivaldybė apsispręs dėl vietų, konteineriai gali būti pagaminti ir įrengti maždaug per mėnesį.

EGIO partneriai KRATC atstovai tokį projektą taip pat palaiko. Nes kuo daugiau ir patogesnių bus vietų atsikratyti atliekomis, tuo efektyviau veiks pati atliekų surinkimo ir rūšiavimo sistema.