Iš Antarktidos vandenyno dugno veržiasi metanas: mokslo bendruomenė sunerimusi dėl neįvertintos globalaus atšilimo grėsmės

„Didžiuliai metano kiekiai yra rezervuaruose, susiformavusiuose per tūkstantmečius po jūros dugnu visame pasaulyje. Šios nematomos, klimatą teršiančios dujos gali patekti į vandenį per jūros dugno plyšius, dažnai pasireiškiančios burbuliukų srautu, kylančiu į vandenyno paviršių“, – aiškinama straipsnyje.

Šiuo metu apie šiuos povandeninius šaltinius, jų veikimą, metano kiekį ir tūrį, patenkantį į atmosferą, palyginti su kiekiu, kurį absorbuoja po vandenynu gyvenantys mikroorganizmai, žinoma gana mažai.

Tačiau mokslininkai nori geriau juos suprasti, nes šios aplinkai labai kenksmingos dujos per pirmuosius 20 gyvavimo metų sulaiko atmosferoje 80 kartų daugiau šilumos nei anglies dioksidas.

Netikėtas atradimas Roso jūroje

„Antarktidos metano šaltiniai yra vieni mažiausiai ištirtų planetoje, todėl tarptautinė mokslininkų grupė nusprendė juos rasti. Jie naudojo akustinių tyrimų iš laivų, nuotoliniu būdu valdomų aparatų ir narų derinį, kad paimtų mėginius iš skirtingų vietų Roso jūroje, Antarktidos pietų vandenyno įlankoje, 5 metrų iki 240 metrų gylyje“, – pabrėžė CNN.

Tai, ką jie rado, juos rimtai nustebino. Remiantis šį mėnesį žurnale „Nature Communications“ paskelbtu tyrimu, Roso jūros seklumoje buvo aptikta daugiau kaip 40 metano nutekėjimų.

Pažymima, kad daugelis nutekėjimų buvo rasti vietose, kurios anksčiau buvo ne kartą tyrinėtos, o tai rodo jų naujumą. Remiantis ataskaita, tai gali reikšti „esminį pokytį“ metano išsiskyrime šiame regione.

Metano šaltiniai yra gana įprastas reiškinys visame pasaulyje, tačiau anksčiau Antarktyje buvo patvirtintas tik vienas aktyvus nutekėjimas, teigė ataskaitos autorė ir jūrų mokslininkė iš tyrimų organizacijos „Earth Sciences New Zealand“ Sarah Seabrook.

„Tai, kas anksčiau buvo laikoma retu reiškiniu, dabar, atrodo, tampa įprasta“, – pabrėžė ji komentare CNN.

Anot jos, kiekvieną aptiktą nutekėjimą lydėjo „akimirksniu kylantis džiaugsmas“, kurį „greitai pakeitė nerimas ir susirūpinimas“.

Galimas pavojaus epicentras

„Baiminamasi, kad šie nutekėjimai gali greitai pernešti metaną į atmosferą, todėl jie tampa taršos šaltiniu, prisidedančiu prie globalaus atšilimo, į kurį šiuo metu neatsižvelgiama ateities klimato pokyčių prognozėse. Mokslininkai taip pat nerimauja, kad metanas gali turėti kaskadinį poveikį jūrų gyvybei“, – perspėjama publikacijoje.

Kalifornijos universiteto Santa Barbaroje jūrų biologijos profesorius ir tyrimo autorius Andrew Thurberis pažymėjo, kad metanas yra „tikra nežinoma vertė, jis kyla į atmosferą ir mes nežinome, kodėl“.

Pasak jo, viena iš didžiausių problemų yra tai, kas vyksta Antarktidoje, kur yra didžiuliai metano telkiniai. Jis perspėjo, kad jei žmonės ir toliau šildys planetą, šie nutekėjimai gali virsti iš „gamtos laboratorijos į pavojaus epicentrą“.

„Juos įdomu tyrinėti ir suprasti, tačiau reikia būti labai atsargiems, nes jie gali tapti pavojingi, jei bus išprovokuoti ar neįvertinti“, – pabrėžė A. Thurberis.