Šio žygio sumanytojai - ilgų nuotolių bėgikai iš Lietuvos, dalyvaujantys plento bėgimo ultramaratonų varžybose, įvairiuose bėgimo žygiuose - Aidas Ardzijauskas, Nerijus Buivydas, Marius Zakarauskas ir Viačeslav Kutyrkin.
„Mūsų maršrutas buvo toks: iš Vilniaus - į Birštoną, vėliau sukome link Šakių, į Pagėgius ir iš ten - į Smiltynę. Dienomis bėgome, o naktį miegodavome. 355 km įveikėme per 4 paras. Per dieną vidutiniškai bėgome apie 90 km. Buvo nuostabi palyda - fantastiškas jausmas būti čia, Smiltynėje, ir po tokio bėgimo įšokti į gaivinantį jūros vandenį“, - „Vakarų ekspresui“ sakė žygio dalyviai.
Žygio dalyvius Vilkyčiuose pasitiko pasaulio 24 valandų komandinio čempionato čempionas klaipėdietis Ruslanas Seitkalijevas. Nuo Vilkyčių iki Smiltynės jis bėgo kartu su minėtais Vilniaus ir Kauno sportininkais.
„Ruslanas Vilkyčiuose mus pasitiko ir tiesiog nustūmė mus iki jūros. Jūra tikrai atgaivino“, - šypsodamiesi ir lyg antrą kvėpavimą atgavę pasakojo bėgikai.
„Vakarų ekspreso“ žurnalistai žygio dalyvius antradienio vakarą Smiltynėje sutiko atsitiktinai - išgirdo ovacijomis ir šūksniais į vandenį brendančius vyriškius, pasipuošusius vienodais marškinėliais. Pradėjus apie tai domėtis, paaiškėjo, kad šios per kraštus besiliejančios emocijos - ne šiaip sau.
Jie sutiko pasidalinti mintimis apie pačią bėgimo idėją, patirtus įspūdžius ir emocijas.
„Šiuo bėgimu palaikėme geriausią pasaulio ultrabėgiką Aleksandrą Sorokiną. Matote, kad ir ant mūsų marškinėlių parašyta „Sorokin Team“. Šiuo bėgimu norime įrodyti, kad viskas yra įmanoma, tik reikia noro, ryžto ir pastangų. Tikimės, kad toks bėgimas iš Vilniaus į Smiltynę taps tradiciniu ir kitąmet prie mūsų prisijungs daugiau bėgikų. Nebūtina yra įveikti visą atkarpą, gal dalis bėgs dieną ar dvi, kitose atkarpose prisijungs kiti“, - garsiai svarstė bėgimo entuziastai.
53 metų žinomas ilgų nuotolių bėgikas A. Ardzijauskas pabrėžė, kad toks bėgimas atveria ir Lietuvos gamtos grožį.
„Kiti važiuoja į užsienio šalių kurortus, kad pailsėtų, o nemato savo gimtinės grožio. Esu girdėjęs tokių pasakymų: „O ką čia žiūrėti? Kur čia ilsėtis?“. Patikėkite, kokių Lietuvoje mes turime nuostabių gamtos kampelių. Bėgdami per Lietuvą mes prisižiūrime tiek nuostabių vaizdų, kad net širdis džiūgauja“, - kalbėjo A. Ardzijauskas.
Vyriausias šio bėgimo dalyvis, 59-erių V. Kutyrkin, sakė, kad amžius - tik skaičius ir įrašas pase.
„Viskas yra žmogaus galvoje. Visus sunkumus galima įveikti, jei tam tinkamai nusiteiksi. Bėgome ir per 33 laipsnių karštį, matote, kokie esame įdegę. Per šį bėgimą atlaikėme ir saulės kaitrą, ir liūtis, visko buvo“, - teigė pokalbininkai.
N. Buivydas akcentavo, kad tokie ištvermės bėgimai labai padeda persikrauti elementus po intensyvių darbų.
„Išbėgi ir visiškai nemąstai apie darbus. Galva tampa švari švari“, - kalbėjo ne pirmą kartą iš Vilniaus prie jūros bėgęs N. Buivydas.
Anot neeiline ištverme pasižyminčių bėgikų, tokiuose ilgų nuotolių bėgimuose svarbu susitvarkyti su psichologija.
„Bėgimas prasideda paskutinę dieną, kai susigyveni su savimi, kai kūnas pradeda skaičiuoti ne tik metrus, bet ir centimetrus“, - sakė A. Ardzijauskas.
Jo kolegos juokavo, kad suprato, jog nėra lengva ir tuomet, kai Aidas ant žemės pamatė gulinčią 20 euro centų monetą ir nesilenkė jos pasiimti - taupė jėgas.
„Bet akmenuką aš išsitraukiau iš žemės“, - šyptelėjo A. Ardzijauskas.
Dar A. Ardzijauskas pridūrė: „Galbūt psichologiškai labai sunku buvo trečiąją dieną, kai buvo ilgos tiesės. Bėgi, bėgi ir krašto nematai. Tuomet būni ne tik su savimi, bet ir bandai susilieti su gamta.“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą