Kitu žvilgsniu pažiūrėjęs į lietuvių liaudies dainas, vyras sako, kad ir joms galima suteikti romams būdingos ugnies.
Būtent tokios dainos, kaip lietuviams puikiai pažįstamos „Ant kalno karklai”, „Vaikštinėjo povelė”, „Pasvarscyk, antela” jau kuris laikas skamba „Sare Roma” pasirodymuose.
„Visuomet sakau, kad neturime skirstyti vieni kitų pagal tautybę. Todėl manau, kad ir muzikos nereikia skirstyti. Ji mus ne skiria, o vienija“, - sako I.Kvik. Jis sutiko pasidalinti pasakojimu, kaip gimė idėja dainuoti lietuvių liaudies dainas ir kaip lietuviams sektųsi atlikti romų muziką.
- Kaip gimė mintis perdaryti lietuvių liaudies dainas pagal romų muzikos temperamentą?
- Tiesą sakant, noras leistis į tokį eksperimentą galvoje kirbėjo jau labai seniai. Visi „Sare Roma” ansamblio nariai yra gimę Lietuvoje ir visą gyvenimą čia gyvena. Todėl atrodo, kad viskas susiklostė natūraliai.
Man tiesiog labai patinka lietuvių kalba ir lietuvių liaudies dainos, folkloras. Juk romų muzika ir gimė iš tų šalių, kuriuose jie gyveno įkvėpimo. Ispanijoje gyvenančių romų muzikoje jaučiamas flamenko stilius, Balkanų šalių grupių muzikoje - balkanų muzika.
Kai pirmą kartą išgirdau dainą „Pasvarcyk, antela”, man ji labai patiko. Pamaniau, kad ji labai gražiai skambėtų romų romanso stiliumi. Reikėjo tik pabandyti. Taip pat gimė ir kitų dainų variantai.
Studijoje su gitara ėmėme dainuoti ir atrodo, kad įkvėpimas tiesiog liejosi. Visiškai natūraliai. Labai džiaugiuosi rezultatu, nes ypač dzūkų ir žemaičių tarmė man yra pati gražiausia, mane žavi šiomis tarmėmis kalbantys žmonės. Tai kaip muzika.
Tikiuosi, kad šios dainos palies ir mūsų klausytojų širdis. Visas jas atliksime mūsų planuojamame šių metų koncertiniame ture „Gypsy fiesta”. Žinoma, joje atliksime ir publikos mylimas ir puikiai žinomas „Sare roma” dainas, tokias kaip „Lietuvaitė”, „Aš turtingas”, „Tie keliai”.
- O lietuviams ar pavyktų atlikti romų dainas?
- Ne tik pavyktų, jiems puikiai tai sekasi! Kiekvienais metais organizuojame tarptautinį romų kultūros festivalį „Gypsy fest” , kuriame šiemet kvietėme klausytojus mėgautis romanizacija. „Sare Roma” scenoje dainavo lietuvių dainas, o mūsų svečiai, žinomi Lietuvos atlikėjai, atliko romų dainas.
Tai buvo toks magiškas muzikos kokteilis, kurio niekas nesitikėjo. Mane labai nustebino, kiek daug lietuviškų dainininkų yra įsigilinę į romų muziką ir kaip puikiai pavyko koncertas. Romanizacija tikrai įvyko. Tai dar kartą įrodė, kokia didelė galia yra muzikoje - jie vienija, sėja taiką ir bendrystę.
- Žmonės pastaruoju metu gąsdinami ekonominiu sunkumu. Ar jaučiate, kad žmonės mažiau eitų į koncertus?
- Tegul tai ir lieka tik gąsdinimais (juokiasi). Gal pardavimų sumažėjimas labiau jaučiamas didmiesčiuose, kurie pripildyti renginių, kur arenose nuolat vyksta įvairūs koncertai. Tuo metu rajonuose gyvenantys žmonės, manau, labai laukia koncertų ir pas juos atvykstančių dainininkų.
Bilietų prekyba į mūsų šių metų koncertinį turą „Gypsy fiesta“ dar tik prasidėjo, bet esu tikras, kad kiekviename mieste sulauksime pilnutėlės žiūrovų salės. „Sare Roma“ per daug metų subūrė tikrų klausytojų fanų bendruomenę, kuri su metais tik didėja. Ketiname aplankyti Alytų, Uteną, Panevėžį, Kauną, Ukmergę, Telšius, Plungę, Šiaulius.
- Balandžio 1 d. „Sare Roma“ pasirodys ir „Žalgirio arenoje“, kur vyks Donato Čižausko atminimui skirtas koncertas?
- Taip ir tuo labai džiaugiuosi. Širdis džiaugiasi matant, kiek daug žmonių susivienijo rengiantis Donato atminimui skirtam koncertui, kuris balandžio 1 d. įvyks „Žalgirio arenoje“. Didžiulė garbė „Sare Roma“ kolektyvui bus pasirodyti koncerte ir atiduoti visą pagarbą ir padėką šiam nepaprastam muzikantui.
Vis dar negaliu patikėti, kad tokių talentingų žmonių nebėra šalia mūsų ir niekuomet nebesusitiksime vienoje scenoje.
Muzikos pasaulis šiemet neteko dviejų didžiulio ryškumo, išskirtinių asmenybių. Kaip ir visus, mane sukrėtė žinia apie netikėtą dailininko Donato Čižausko mirtį, kuris pernai įsiliejo į mūsų organizuojamą festivalį „Gypsy fest”.
Su Karoliu scenoje jie atliko dainą „Leila Pala Tuta” ir tai buvo tikrai romiškas atlikimas. Tarėmės, kad po Naujųjų metų parodysiu jam galutinį dainos variantą, kurį įrašėme, bet jis taip ir nespėjo jo išgirsti.
O po kelių savaičių sužinojome, kad savo gyvenimo kelionę žemėje baigė tikra scenos legenda - Vitalija Katunskytė, su kuria visuomet surinkdavome pilnas klausytojų sales. Šie praradimai paveikė kiekvieną iš mūsų. Muzikantų bendruomenė iki šiol sukrėsta.
Noriu pasakyti visiems žmonėms: mylėkite vieni kitus, branginkite kiekvieną akimirką, kai galite būti su artimais žmonėmis. Neužsidarykime savyje, neatidėliokite gerų dalykų, negalvokite, kad rytoj bus tinkamesnis laikas kažką daryti. Šiandien yra laikas mylėti, laikas džiaugtis gyvenimu ir jį švęsti.
Rašyti komentarą