„Jau vien tik glostant žirgą gaminasi laimės hormonai“

R. Gikarienė ir G. Radzevičienė nuo 2018 metų pirmos Klaipėdos rajone pradėjo vesti žirgų asistuojamosios terapijos (hipoterapijos) užsiėmimus vaikams, turintiems negalią. Ir štai jau ketvirtus metus dviese dirba ranka rankon: viena veda žirgą, kita eina šalia vaiko. Jos net laisvalaikį leidžia kartu ir net savo išvaizda yra panašios.

Pradėjo nedrąsiai

Abi baigė Klaipėdos universitete (KU) kinezeterapijos bakalauro studijas bei papildomos ir alternatyviosios medicinos magistrantūrą. Giedrė dar lankė Čekijoje metus trukusius kineziterapeutų užsiėmimų asistuojant žirgams kursus, turi pažymėjimą.

Rita sako, kad kai magistrantūros studijų metų reikėjo rinktis temą. Giedrė iš karto norėjo dirbti su žirgais, o ji tik žadėjo padėti.

„Tokio darbo dirbti su bet kuo negalėtum. Mes su Rita esame labai stipriai “susidirbusios", jau, galima sakyti, bendraujame be žodžių. Be to, dar buvome kursiokės.

Viskas išėjo labai natūraliai. Baigusios mokslus abi labai norėjome dirbti su vaikais.

Aš iš pradžių domėjausi kaniterapija (šunų), bet kai studijų metais nuvažiavome į Kurtuvėnų žirgyną prie Šiaulių, abi labai stipriai „susirgome“ žirgų liga. Kadangi Klaipėdos regione tokios terapijos nebuvo, pradėjome tai daryti labai nedrąsiai, tik savo magistriniams darbams. Dabar sunku būtų pasakyti, kuri kurią pastūmėjome to link", - pasakojo Giedrė.

Jau mokomas antras žirgas

Iš pradžių merginos dirbo tik su vienu vaiku, kurio tėvai norėjo pabandyti. Baigusios magistrantūrą toliau tuo užsiimti jos neketino. Tačiau pamažu vis daugiau tėvų susidomėjo hipoterapija, atsirado vis daugiau pacientų, tad viskas įvyko natūraliai. Pasak Giedrės, ši veikla yra greičiau hobis nei darbas, bet ji džiugina jas abi. Didžiausia laimė ir geriausias užmokestis - geri atsiliepimai ir vaikų pasiekimai.

Rita ir Giedrė dirba „Horsemarket“ žirgyne Dargužių kaime. Pagrindinis terapijos arklys - Antony, vadinamas ir Antanėliu, ir Antoške. Jam 21 metai.

Šiuo metu po truputį prie terapijos pratinama 8 metų kumelė Kika. Lietuvos vaikų vėžio asociacijos „Paguoda“ organizuotoje stovykloje šiemet Kika kartu su Antony labai padėjo vaikams. Paaiškėjo, kad Kika irgi labai mėgsta bendrauti su vaikais, kantriai stovi ir laukia, kol visi ją sušukuos, numyluos.

Kaip vyksta terapija

Pirmiausia merginos įvertina vaiko motorines funkcijas, savarankiškumą. Terapija prasideda vaikui dar nesėdint ant žirgo. Jam pasiūloma paruošti jį joti: šukuoti šepečiu karčius, drąsesniam - valyti kanopas ir t. t. "Paprastai vaikai į tai noriai įsitraukia. Tai veikia jų emocinę būklę, vysto sensoriką, nes jie liečia įvairius paviršius, priverčia judėti. Ant arklio vaikas sėdi specialiame paminkštintame balnelyje. Kol jis teisingai nesėdi, jokių papildomų veiklų nesiimame.

Arklio judesys tuo ypatingas, kad yra trimatėje erdvėje ir žmogus juda trijose plokštumose, sukuriamas tarsi ėjimo efektas. Vaikui sėdint ant žirgo mes vaikštome 20-25 minutes. Siūlomas 10 seansų kursas po kartą per savaitę. Kiekviena terapija individuali atsižvelgiant į vaiko poreikius. Kartais mokome ir skaičiuoti, ir raides pažinti, ir t. t. Kam trūksta motorikos įgūdžių, taikome fizinius pratimus, - kalbėjo Rita.

- Viena mama pasakojo, kad jos vaikas buvo baikštus, užsidaręs, neįsitraukiantis į veiklas. Jam pradėjus lankyti kursus, darželio auklėtoja pastebėjo, kad jis tiesiog pražydo.

Kita mama džiaugėsi, kad jos vaikas būna ne toks piktas, jo kalboje atsiranda naujų žodžių.

Vienas mažylis labai mažai šnekėjo. Mes visada po jojimo arkliui duodame morką ir sakome: „Žiūrėk, kaip kanda ir kramto.“ Jis taip gražiai išmoko sakyti tą žodį „kramto“ ir su „r“. Paprastai pagerėja vaikų pusiausvyra, motorinė raida, judesių planavimas, jie sustiprėja fiziškai. Mes pačios nueiname labai daug žingsnių, dažnai būname gryname ore, tai padeda ir mums."

Jodamas užmiršti viską

Rita dar dirba KU laborante ir asistente, o Giedrė 2021 m. įkūrė MB „Holistinis ugdymas“, nuomojasi kabinetą ir privačiai veda mokamus individualius kineziterapijos užsiėmimus vaikams.

Abi merginos ir pačios jodinėja. „Terapeutai turi pažinti arklius, mokėti juos valdyti. Jojimas - poilsis nuo visų darbų. Kai joji, pamiršti visus rūpesčius. Apskritai sakoma, kad vien būnant šalia arklių ir tik glostant juos gaminasi daugiau endorfinų, laimės hormonų. Arkliai yra labai puikūs ir be galo įdomūs gyvūnai“, - mano Rita.

„Po darbo dienos nuvažiuojame į žirgyną ir mus pasitinka žirgai - žvengia, pažįsta iš balso, iš eisenos. Kad ir kaip kartais būname pavargusios, žirgyne gauname tiek gerų emocijų ir energijos, kad visada su šypsena važiuojame namo“, - sako Giedrė.

Dalyvauti patarė profesorė

„Džiaugiamės ir dėkojame, kad turime galimybę dalyvauti tokiame konkurse. Tai, kad patekome į finalą, jau didelis pasiekimas“, - mano Rita.

„Nesitikėjome tokio palaikymo. Dar kartą įsitikinome, kokia svarbi yra šita veiklos sritis ir kad pačios einame teisinga linkme“, - teigia Giedrė.

Pasak Ritos, dalyvauti konkurse patarė KU Holistinės medicinos ir reabilitacijos katedros vedėja profesorė Daiva Mockevičienė. Ji ir paskatino merginas užsiimti hipoterapija, labai padėjo tiek morališkai, tiek emociškai. „Ji kaip niekas kitas žino, kiek daug mes įdėjome pastangų, kad galėtume eiti dabartiniu keliu, pasiūlyti vaikams kokybiškus terapijos kursus“, - įsitikinusi Rita.

Paklaustos, kam panaudotų stipendiją, merginos sakė, kad norėtų atnaujinti terapijos inventorių. Svajonė būtų - keltuvas manieže, bet iš pradžių reikėtų aukštesnių laiptukų, nes kai kuriems vaikams būna gana sudėtinga užlipti. Norėtų įsigyti ir specialius hipoterapinius balnelius, kurie nėra pigūs.

„Norime gerinti ir tobulinti savo paslaugą. Turime didelį norą rengti projektus, kuriuose galėtume dalyvauti, bet visur yra reikalingas tam tikras įnašas“, - atvirauja Giedrė.