Juodas humoras gali išduoti sudėtingesnį charakterį – nustatė mokslininkai

Žmonės, kurie dažnai pasitelkia sarkazmą ir juodą humorą, gali pasižymėti sudėtingesniais asmenybės bruožais. Apie tai rašo „PsyPost“, remdamasis moksliniu tyrimu, paskelbtu žurnale „Psychology of Aesthetics, Creativity and the Arts“.

Tyrimo autoriai siekė išsiaiškinti, kaip skirtingi humoro stiliai siejasi su vadinamaisiais neadaptyviais asmenybės bruožais. Mokslininkai pabrėžia, kad tyrimas nebuvo skirtas psichikos sutrikimams diagnozuoti – buvo vertinami tam tikri charakterio ypatumai, galintys pasireikšti ir visiškai sveikiems žmonėms.

Tyrime dalyvavo 599 suaugę Italijos gyventojai, kurių vidutinis amžius siekė apie 40 metų.

Dalyviai internetu atsakinėjo į klausimus, padėjusius įvertinti jų polinkį į aštuonis humoro stilius:

linksmą;
geranorišką;
absurdišką;
sąmojingą;
ironišką;
satyrinį;
sarkastišką;
cinišką, arba juodą humorą.

Vėliau gauti rezultatai buvo palyginti su dešimčia vadinamųjų neadaptyvių asmenybės bruožų, tarp kurių buvo priklausomybės, pasyvaus agresyvumo, obsesinių-kompulsinių, antisocialinių, narcisistinių, isteriškų, šizoidinių, paranojinių ir ribinių tendencijų.

Daugiausia dėmesio teko sarkazmui ir cinizmui

Ryškiausias ryšys pastebėtas tarp sarkazmo, cinizmo ir kai kurių problemiškų asmenybės bruožų.

Šie humoro stiliai labiausiai siejosi su pasyvaus agresyvumo, antisocialiniais, narcisistiniais, isteriškais ir ribiniais bruožais. Statistiniai modeliai paaiškino iki 23 proc. skirtumų, susijusių su tuo, kaip dažnai tyrimo dalyviai naudojo juodą humorą.

Tačiau mokslininkai ragina nedaryti skubotų išvadų. Sarkastiškas ar ciniškas žmogus nebūtinai turi asmenybės sutrikimą. Tyrimas parodė tik statistinius ryšius tarp tam tikrų humoro formų ir asmenybės bruožų.

Ironija ir satyra taip pat nėra visiškai neutralios

Silpnesnis ryšys su kai kuriais neadaptyviais bruožais nustatytas ir vertinant ironiją bei satyrą.

Satyra buvo siejama su narcisistinėmis ir obsesinėmis-kompulsinėmis tendencijomis, o ironija – su ribiniais, paranoidiniais ir obsesiniais-kompulsiniais bruožais.

Vis dėlto autoriai pateikė ir kitą galimą paaiškinimą. Ironija kai kuriais atvejais gali būti būdas psichologiškai atsiriboti nuo sunkių išgyvenimų. Kitaip tariant, žmogus humorą gali naudoti ne tam, kad įžeistų kitus, o kaip savotišką apsauginę reakciją.

Lengvesnis humoras dažniau susijęs su bendravimu

Visai kitokia tendencija pastebėta vertinant lengvesnes humoro formas.

Linksmas ir geranoriškas humoras apskritai buvo silpniau susijęs su probleminiais asmenybės bruožais. Jis dažniau siejosi su socialiniu bendravimu, žaismingumu ir gebėjimu lanksčiai mąstyti.

Tyrėjai taip pat nustatė, kad kai kurie asmenybės bruožai neigiamai koreliavo su linksmu, geranorišku humoru, absurdu ir sąmoju.

Humorą svarbu vertinti pagal tai, kaip jis naudojamas

Pagrindinė tyrimo autoriaus, psichologo ir kognityvinės elgesio psichoterapijos specialisto Alberto Dionigi išvada – humoras pats savaime nėra nei geras, nei blogas.

Svarbiausia – kaip žmogus jį naudoja.

Sarkazmas vienoje situacijoje gali būti tiesiog žaismingas bendravimo būdas, o kitoje – priemonė pažeminti ar įskaudinti kitą žmogų. Todėl vien mėgstamo humoro pobūdžio nepakanka spręsti apie žmogaus charakterį ar psichologinę būklę.

Tyrimas turi ribotumų

Mokslininkai taip pat pabrėžė tyrimo ribotumus. Tyrime dalyvavo tik Italijos gyventojai, be to, buvo vertinami dalyvių atsakymai į klausimynus, todėl rezultatų nereikėtų automatiškai taikyti visiems žmonėms.

Taigi mėgstate juodą humorą? Tai dar nereiškia, kad su jumis kažkas negerai. Tyrimas tik parodė, kad tam tikros humoro formos statistiškai dažniau pasitaiko kartu su kai kuriais asmenybės bruožais. Asmenybė yra gerokai sudėtingesnė nei vien žmogaus mėgstami juokai.