Jūros šventė vilioja ir visko mačiusius

Nuo jūros iki miesto, nuo muzikos iki teatro, nuo mūsų iki pasaulio - tokių minčių apsupta sugrįžta 63-ioji Jūros šventė. Pasak šventės organizatorių, šiemet Jūros šventės ir Klaipėdos miesto įkūrimo 770 metų istorinės sukakties paminėjimo renginių programa atlieps svarbiausias šventės prasmes, akcentuos jūriškumą ir įvairiapusiškumą.

Teiravomės, ar žmonės laukia šios šventės, ar eis į ją, kas labiausiai patinka iš siūlomų renginių, ar lankosi mugėje, ką joje perka, ko šventėje nemėgsta.

Orijus GASANOVAS, keliautojas, žurnalistas

gasanovas

Tikiuosi šiemet dalyvauti Jūros šventėje. Man ji patinka, labai mėgstu. Esu joje buvęs daugybę kartų. Kai galiu, visada atvažiuoju, stengiuosi nepraleisti.

Pirmą kartą savo gyvenime Klaipėdoje apsilankiau, kai man buvo 16 metų. Važiavau į pasimatymą ir tada buvo Jūros šventė. Prisimenu, iš stoties ėjau centro link per tokią aikštę, kuri dabar remontuojama.

Ten buvo labai daug gražių medžių, ten susitikome ir ėjome vaikščioti po Klaipėdos senamiestį. Tada pamaniau - vau, nuostabu. Tada įsimylėjau Klaipėdą. Svarsčiau, ar čia visada tiek žmonių, ar visada tiek veiksmo. Paskui supratau, kad ne, ne visada.

Kažkokio išskirtinio renginio Jūros šventėje neturiu, man patinka pati nuotaika. Svarbiausia, kad būtų geras oras. O programa gali būti bet kokia: labai gera, prastesnė, bet jeigu oras blogas, gera programa paskęsta ore.

Mugių nelankau. Nėra taip, kad man jos patiktų, bet nėra ir taip, kad mane jos erzintų kaip kitus, kurie tiek susierzina, kad tiesiog dreba iš nervų. Man tas dalykas dzin. Jeigu kažkam kelia džiaugsmą, - tegu būna. Spūstys, žinoma, nepatinka, neįmanoma mašinos pasistatyti.

Mindaugas ČIAKAS, AB „Smiltynės perkėla“ generalinis direktorius

čiakas

Jūros šventė - ne tik miesto, bet visos Lietuvos šventė. Vienintelė Klaipėda ją turi. Mes tuo didžiuojamės ir visiems parodome, kad esame jūrinis miestas.

Stengiuosi kasmet dalyvauti šventėje tiek su įmone, tiek su šeima. Iškilmingoje eisenoje žygiuoju su darbo kolektyvu, bet jau kokie treji metai, kai mes einame kartu su savo šeimomis. Ir šiemet tikrai dalyvausime. Kaip ir kasmet, esame tam numatę nedidelį biudžetuką iš įmonės pelno. Nesakysiu, kaip šiemet puošimės, tegu bus staigmena, nes kiti gali nusikopijuoti (juokiasi).

Man turbūt šventinė eisena pati įdomiausia. Žygiuodamas pasižiūri į miestą, į miestiečius, malonu matyti besišypsančius veidus, pats pasikrauni energijos.

Spūsčių, žinoma, vengiame. Mugėje galima apsilankyti kiek vėliau, kai jų nebėra. Nors viskas priklauso nuo nuotaikos. Jeigu ji gera, tai jokios spūstys neerzina. Jeigu kas minioje ir užlips ant kojos, priimk su humoru ir žygiuok toliau.

Laima PRIŽGINTIENĖ, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėja

prižgintienė

Ar dalyvauju Jūros šventėje, priklauso nuo to, kaip būname susiplanavę atostogas, ar išvykstame kur nors kitur. Iš tikrųjų masinius renginius ne itin mėgstu, bet visada įdomu pasižiūrėti, kas vyksta mieste. Be abejo, lankomės toje šventėje, jeigu nebūname išvažiavę. Man atrodo, kad ji labai reikalinga Klaipėdos miestui.

Dažniausiai mūsų Klaipėdoje tuo metu nebūna. Specialaus plano, kad reikia išvažiuoti būtent per Jūros šventę, neturime, planuodami savo išvykas neatsižvelgiame į tai, vyks ji ar ne.

Man nelabai patinka renginiai, vykstantys ne tam pritaikytose vietose. Kruizinių laivų terminale jie manęs nevilioja. Man atrodo, kad ta vieta nėra labai šventiška.

Dovilė RINGIS, žurnalistė

ringis

Nemažai žmonių, gyvenančių Klaipėdoje, sako, kad geriausia Jūros šventę praleisti ne uostamiestyje. Bet mano specialybė neleidžia to padaryti. Man Jūros šventė yra darbas, nes tai geriausia proga pristatyti įvairias jūrines veiklas.

Pats gražiausias renginys - vainikų žuvusiems jūrininkams nuleidimas jūroje. Daug kartų esu plaukusi ir kiekvieną kartą, kai jie leidžiami į vandenį, kaupiasi ašaros. Manau, kad tai pats jautriausias Jūros šventės momentas.

Į mugę neinu, nemėgstu. Esu iš tų žmonių, kurie, kai yra labai didelis pasirinkimas, nieko neišsirenka. Sutrinku. Man mugė sukelia stresą, todėl ją praleidžiu.

Šiemet per Jūros šventę pirmą kartą turėsime jūrininkų skverą ir jūrinę palapinę. Lietuvos jūrininkų sąjunga ėmėsi lyderio vaidmens ir suvienijo daug jūrinių organizacijų.

Toje palapinėje, kuri stovės prie burlaivio „Meridianas“, vyks jūrinės edukacijos ir patiems mažiausiems 5 metukų jūrų skautams, ir brandiems veteranams. Veiks jūrinių mazgų, laivelių dirbtuvės ir kt.

Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla atsigabens savo treniruoklį, kuriame visi galės pavairuoti laivą, Klaipėdos universitetas statys baseiną, kuriame bus simuliuojamas laivų valdymas.

Prisistatys ir Klaipėdos Pauliaus Lindenau mokymo centras, ir Klaipėdos jūrų kadetų mokykla, ir Klaipėdos Liudviko Stulpino progimnazija. Visi labai rimtai tam ruošiasi.

Arvydas CESIULIS, Klaipėdos vicemeras

cesiulis

Esu daugiau atsargus nei aktyvus Jūros šventės lankytojas. Šventė be spūsčių, be triukšmo, be žmonių, be muzikos, be juoko nėra šventė. Kitą kartą tos šventės būna ir per daug. Man nelabai patinka kai kurie likutiniai dalykai, kai kas nors per daug pašvenčia. Tai nelabai geri bet kurios šventės palydovai. Tačiau Jūros šventė jau išsiugdė tam tikrą savo kultūrą. Aš nesu tokių didelių švenčių gerbėjas, labiau mėgstu kamerines.

Be jokios abejonės, šventinė eisena būna įspūdingas dalykas. Patinka mero organizuojami renginiai, kurie būna įdomūs. Bet man dabar labiausiai imponuoja rugpjūčio 1 d. renginiai, kai mes švęsime Klaipėdos 770-ąjį gimtadienį. Jo renginiai prasidės jau per Jūros šventę, liepos 30-ąją, šeštadienį.

10 val. piliavietėje, didžiojoje konferencijų salėje, vyks linksma konferencija apie nuniokotus ir atstatomus miestus. Dalyvaus labai kompetentingi, originalią nuomonę turintis žmonės - vilniškiai, užsieniečiai, renginį ves Alfredas Bumblauskas. Tai nebus perdėm rimta konferencija, tai diskusija džiazo stiliumi apie tai, ar reikia atstatyti sugriautas pilis, miestus, ar palikti tokius, kokie yra. Šito renginio aš labiausiai laukiu.

Bartas MARKEVIČIUS, VšĮ Lietuvos marinistinės kultūros išsaugojimo centro vadovas

markevičius

Jūros šventė - vienintelis renginys šalyje, kuriame prisimenama, kad Lietuva yra jūrinė valstybė. Tikrai niekur nebėgsime, o dalyvausime, nors gal ir nebūsime labai matomi. Mes dar nesame tokie stiprūs, kad galėtume parodyti ką nors ypač reikšmingo. Bet ateityje tikrai turėsime. Eisenoje su vėliavomis dar nežygiuosime, bet kotus jau drožiame.

Mes savo archyvuose turime vieną iš pirmųjų kvietimų į Jūros šventę, siųstą iš laivo „Prezidentas Smetona“.

Nors esu gimęs ir užaugęs Vilniuje, visada stengiuosi atvykti į šią šventę. Man patinka, kad žmonės susiburia, bendrauja, pasirodo įvairios jūrininkų, žvejų organizacijos. Vyksta tam tikras susivienijimas kelias dienas vykstančioje šventėje. Labai smagu, kad ji tokia yra.

Kadangi šventė yra teminė, be reikalo pardavinėjami pigūs, kiniški ar prastos kokybės daiktai, neturintys jokios išliekamosios vertės. Šventė yra ir rimta, ir kartu smagi, bet nemanau, kad joje tinka visokie barškaliukai. Nors, kita vertus, negali drausti, jeigu žmonėms to reikia. Norėčiau, kad tų pigenų būtų mažiau.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder