Jūros šventėje driokstels maršas Klaipėdai

(3)

Artėjant 1923 m. Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos šimtmečio jubiliejui į uostamiestį iš už Atlanto vandenyno atskriejo unikali dovana: specialiai vadinamojo Klaipėdos sukilimo vadui Jonui Polovinskui-Budriui parašyto maršo partitūra.

Apie šio tarpukariu profesionalaus, tačiau mįsle liekančio kompozitoriaus sukurto muzikinio kūrinio egzistavimą iki šiol žinių praktiškai nebuvo, o šią vasarą maršą „Valio, Klaipėda!“ planuojama pirmą kartą prikelti iš užmaršties ir viešai atlikti Jūros šventės metu. Iniciatyvos ėmėsi 30-ies metų įkūrimo jubiliejų švenčiančių Lietuvos karinių jūrų pajėgų (KJP) pučiamųjų orkestras.

Tris originalius, spėjama - praėjusio amžiaus trečiajame dešimtmetyje atspausdintus lapus JAV, Čikagos lietuvių evangelikų liuteronų Tėviškės bažnyčioje, rado ir muziejininkams planuoja perduoti per 20 metų už Atlanto gyvenantis istorikas, šaulys Ernestas Lukoševičius.

Užkoduota mįslė

1923 m. sausio 10-15 d. vykusi ir Klaipėdos kraštą iš Prancūzijos globos išvadavusi karių, savanorių bei šaulių įvykdyta karinė operacija vadinama viena mįslingiausių, sėkmingiausių ir drąsiausių šiuolaikinės Lietuvos istorijoje. Istorikams šis populiariai Klaipėdos sukilimu vadinamas įvykis vis dar kelia daugybę klausimų, mat nemažai įvairių dokumentų, atsiminimų buvo dingę iš mūsų valstybės ir atsidūrę JAV.

Tokiu reliktu galima pavadinti ir šalia Čikagos esančiame Auroros mieste, Ilinojaus valstijoje, gyvenančio E. Lukoševičiaus surastą maršą „Valio, Klaipėda!“ Tai - trys atspausdinti A4 formato lapai, kurių dviejuose - kūrinio partitūra, o viename - J. Budrio nuotrauka, gotikinis užrašas „Valio Klaipėda“, Lietuvos Trispalvė ir istorinė vėliava su Vyčiu, dvigubas kryžius bei dedikacija: „Pašvenčiu Klaipėdos Krašto Gubernatoriui ponui Jonui Budriui“.

Šiame spalvotai atspausdintame lape matyti Klaipėdos miesto herbas, ant šiaurinio molo stovėjęs bei 1945 m. susprogdintas Baltasis švyturys, užrašyta kaina litais (3,50), uostamiesčio panorama su per Antrąjį pasaulinį karą sugriautų bažnyčių bokštais, laivai.

Partitūros lape - mįslinga maršo autorystė: atspausdinta kapit. J. Neringo pavardė.

Svarstoma, jog tai - slapyvardis, kas buvę įprasta tuo metu, mat Didžiosios Lietuvos valdžios, kariuomenės organizuotoje ir Kauno remiamoje 1923-iųjų sausio operacijoje dalyvavę asmenys specialiai buvo pasirinkę netikras pavardes, buvusias populiarias Mažojoje Lietuvoje. Taip stengtasi imituoti sukilimą - esą Klaipėdos užėmime dalyvavo vien vietiniai žmonės.

Žinant šias aplinkybes bei faktą, kad J. Budrys pirmojo Klaipėdos krašto gubernatoriaus (maršas dedikuotas būtent gubernatoriui, o ne sukilimo vadui) pareigas ėjo 1924-1925 m., pats kūrinio autorius dar galėjo laikyti paslapties šydą bei pasirašyti taip pat netikra, karinės operacijos metu naudota pavarde. Juolab kad pavardė Neringas yra tiesioginė aliuzija į Mažojoje Lietuvoje esančią Neringą (Kuršių neriją) bei galimai net neegzistavusi realybėje.

Apie partitūros atspausdinimo laiką užuominų duoda ir jos lape uždėtas antspaudas su lietuviškai ir vokiškai (tokia dvikalbystė kurį laiką po 1923-iųjų buvo būdinga) įrašytomis frazėmis „Perspausdinti draudžiama“, „Autoriaus teisės įstatymu saugojamos“.

FOTO APINTRIGA. Daugiausiai mįslių kelia kūrinio autorystė, mat spėjama, kad jį parašė profesionalas, prisidengęs kapitono J. Neringo slapyvardžiu. Ernesto LUKOŠEVIČIAUS nuotr.

FOTO APINTRIGA. Daugiausiai mįslių kelia kūrinio autorystė, mat spėjama, kad jį parašė profesionalas, prisidengęs kapitono J. Neringo slapyvardžiu. Ernesto LUKOŠEVIČIAUS nuotr.

FOTO APINTRIGA. Daugiausiai mįslių kelia kūrinio autorystė, mat spėjama, kad jį parašė profesionalas, prisidengęs kapitono J. Neringo slapyvardžiu. Ernesto LUKOŠEVIČIAUS nuotr.

Laimingas atsitiktinumas

Aktyvus lietuvių bendruomenės JAV narys E. Lukoševičius „Vakarų ekspresui“ pasakojo, kad maršo Klaipėdai lapus suradęs Čikagoje esančioje lietuvių evangelikų liuteronų Tėviškės bažnyčioje, kurią įkūrė išeiviai iš Mažosios Lietuvos.

„Vienas jos steigėjų buvo Ansas Trakis - kunigas, Klaipėdos krašto žmogus, Mažosios Lietuvos patriotas, pirmasis išeivijos lietuvių liuteronų vyskupas. Ši bažnyčia turi senas tradicijas ir jungia Čikagoje ir apylinkėse gyvenančius lietuvius liuteronus. Daugelis jų ir jų palikuonys yra kilę iš Mažosios Lietuvos. Tikriausiai šis kūrinys ir atkeliavo su mažlietuviais iš Lietuvos į Ameriką kaip brangus atsiminimas. Čia buvo išsaugotas ir pateko į mano rankas laimingo atsitiktinumo dėka. Reiktų padėkoti ir dabartiniam parapijos klebonui, kunigui Liudui Miliauskui. Nutarėme kūrinį sugrąžinti į Klaipėdą ir padovanoti artėjančio 100-mečio jubiliejaus proga“, - teigė jis.

E. Lukoševičius nesiryžo tiksliai pasakyti, kada maršas buvo sukurtas ir atspausdintas: galbūt J. Budriui einant Klaipėdos krašto gubernatoriaus pareigas arba po to jas prisimenant.

"Sukilimo vadų minėti nebuvo galima, nes tuo metu Lietuva jo oficialiai nepripažino dėl tam tikrų jums žinomų aplinkybių. Klausimų kelia ir autoriaus, kapitono J. Neringo asmenybė: kas jis toks ir kas slepiasi po šia pavarde? Bandžiau ieškoti atsakymo, net žymusis kolekcininkas Vilius Kavaliauskas tokio kariškio nežino. Muzikos specialistai šio kūrinio irgi nėra matę ar girdėję.

Tačiau svarbiausias mums dabar - pats maršas, kuris bus atliktas ir išvys dienos šviesą po tiek nežinios metų, jį išgirs Klaipėda ir Lietuva.

Man tai gražu ir labai prasminga", - mintimis dalijosi Amerikos lietuvis.

Kūrinio nuotraukos buvo perduotos Klaipėdos miesto vicemerui Arvydui Cesiuliui, o patį reliktą fiziškai planuojama padovanoti Mažosios Lietuvos istorijos muziejui vėliau.

„Tik norėtųsi, kad tie lapai būtų viešai prieinami arba eksponuojami, o ne nugultų kur nors muziejaus archyve. Tikiuosi, maršas Klaipėdoje bus sugrotas su trenksmu“, - teigė jis.

SĖKMĖ. JAV gyvenantis išeivis iš Lietuvos Ernestas Lukoševičius vadinamojo Klaipėdos sukilimo vadui Jonui Budriui dedikuotą maršą surado mažlietuvių įkurtoje evangelikų liuteronų bažnyčioje Čikagoje. Redakcijos archyvo nuotr.

SĖKMĖ. JAV gyvenantis išeivis iš Lietuvos Ernestas Lukoševičius vadinamojo Klaipėdos sukilimo vadui Jonui Budriui dedikuotą maršą surado mažlietuvių įkurtoje evangelikų liuteronų bažnyčioje Čikagoje. Redakcijos archyvo nuotr.

Profesionalus kūrinys

Uostamiesčio vicemeras A. Cesiulis „Vakarų ekspresui“ sakė, jog maršo natos Klaipėdą pasiekė pernai.

„Iškart medžiagą perdaviau mūsų KJP pučiamųjų orkestro kapelmeisteriui Egidijui Mikniui. Išvydęs partitūrą jis pasakė, kad kūrinys - labai geras ir turėtų patikti žmonėms. Šiemet KJP švenčia savo įkūrimo 30-ies metų jubiliejų, tad šia proga į Klaipėdą, į Jūros šventę yra pakviesti atvykti visų (išskyrus Rusiją) Baltijos jūros regiono valstybių karinių jūrų pajėgų orkestrai. Jei susiklostys palankios aplinkybės, maršas bus sugrotas kartu su jais. Vaizdas ir garsas turėtų būti įspūdingi: įsivaizduojate, per 100 muzikantų atlieka kūrinį, dedikuotą J. Budriui ir Klaipėdai“, - pasakojo politikas.

KJP pučiamųjų orkestro meno vadovas ir dirigentas E. Miknius informavo, kad jau yra atlikta ir kūrinio aranžuotė (instrumentuotės autorius - Rimantas Giedraitis).

"Dabar negaliu tiksliai atsakyti, kada pirmą kartą bus viešai sugrotas kūrinys: arba liepos 4 d. minint KJP įkūrimo metines, arba per Jūros šventę. Jos metu - tikrai, tik vėl dėl pandeminės situacijos kol kas neaišku, kiek valstybių karinių jūrų pajėgų orkestrų dalyvaus. Kol kas sutikimą davė Danijos atstovai. Esame jau ir repetavę maršą: puikiai skamba. Bandžiau ir aš per JAV, Čikagoje, gyvenančią tetą domėtis, kas gi tas J. Neringas. Ir ji nieko negalėjo atsakyti.

Maršas parašytas tikrai ne mėgėjo, o profesionalaus muziko. Pagal skambesį iš pradžių mes spėjome, jog tai - net pokario kūrinys, tačiau sprendžiant iš ikonografijos tai tikrai prieškario reliktas„, - “Vakarų ekspresui" sakė E. Miknius.

Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius dr. Jonas Genys svarstė, jog dar išties yra nemažai istorinių, su Klaipėdos krašto prijungimu prie Didžiosios Lietuvos 1923 m. susijusių spragų.

„Mes daug ko nežinome, kas dėjosi JAV po sukilimo. Tik pastaruoju metu po truputį atrandami ir paties į Ameriką emigravusio J. Budrio atsiminimai: į Klaipėdą bus atvežti jo rankraščiai, ilgus metus saugoti Niujorke. O atspausdinti maršo originalūs lapai būtų puikus eksponatas mūsų muziejui, tikrai rastume jam vietą nuolatinėje ekspozicijoje. Dar įdomiau būtų įrašyti skambantį kūrinį, kurį galėtume taip pat panaudoti pristatydami 1923-iųjų įvykius ir refleksijas į juos. Labai savalaikė dovana miestui“, - „Vakarų ekspresui“ komentavo muziejaus vadovas.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder