Apie tai liudija „McAfee Labs“ tyrimo rezultatai, apie kuriuos praneša UNILAD. Tyrimo autoriai įkėlė daugiau nei 21 000 turistinių nuotraukų į du nemokamus dirbtinio intelekto modelius. Vienas iš jų teisingai nustatė vietą, kurioje buvo padaryta nuotrauka, 91% atvejų, kitas — 87% atvejų.
Geriausiai algoritmai tvarkėsi su vaizdais, kuriuose matomi žinomi lankytini objektai, iškabos, kelio ženklinimas, prekybos vietos ir vietiniai patiekalai. Kiek sunkiau buvo nustatyti lokaciją iš paplūdimių ir viešbučių kambarių interjero nuotraukų.
Kaip sukčiai gali panaudoti nuotraukas
Tyrimo duomenimis, piktadariams nebūtina gauti tikslaus žmogaus adreso. Net informacijos apie šalį ar regioną, kuriame jis yra, gali pakakti, kad sukčių žinutė taptų įtikinamesnė.
Pavyzdžiui, jei žmogus publikuoja nuotraukas iš Katalonijos, sukčius gali atsiųsti jam netikrą žinutę banko vardu apie neva bandymą prisijungti prie paskyros būtent iš šio regiono.
Kitas scenarijus — informacijos apie konkretų viešbutį panaudojimas. Jei AI nustatys, kad nuotraukos darytos, pavyzdžiui, Londono „Savoy“ viešbutyje, sukčius gali susisiekti su žmogumi ir pareikšti apie neva iškilusią problemą mokant už apgyvendinimą.
„Nors privačios nuotraukos, suprantama, yra geriau apsaugotos, svarbu prisiminti: viską, kuo dalijatės viešai, gali peržiūrėti, rinkti ir analizuoti piktadariai“, — pareiškė „McAfee“ vadovas Azijos ir Ramiojo vandenyno regione bei Japonijoje Tyler McGee.
Anot jo, net jei sukčių gauta informacija bus ne visiškai tiksli, paminėjimas vietos, kurioje žmogus neseniai lankėsi, gali padaryti sukčių žinutę labiau tikėtiną.
Ekspertai pataria nepublikuoti nuotraukų atostogų metu
Makuorio universiteto „Cyber Security Hub“ vykdomasis direktorius, profesorius Dali Kafar pataria neskelbti socialiniuose tinkluose įlaipinimo talonų nuotraukų ir informacijos apie savo buvimo vietą realiuoju laiku.
„Pranešimų publikavimas, kol dar esate atostogose, faktiškai reiškia pareiškimą, kad jūsų namai tušti, taip pat atskleidžia jūsų dabartinę buvimo vietą“, — paaiškino jis.
Todėl specialistai rekomenduoja kelionės nuotraukas publikuoti jau sugrįžus į namus. Taip pat reikėtų patikrinti privatumo nustatymus „Facebook“, „Instagram“ bei „TikTok“ ir įsitikinti, kas tiksliai gali matyti jūsų įrašus.
Edito Cowan universiteto kibernetinio saugumo praktikos profesorius Paul Gaskell-Dowland pataria atidžiai vertinti tai, kokie vaizdai patenka į tinklą.
„Apgalvokite, kokiomis nuotraukomis dalijatės. Prisiminkite, kad kiti žmonės jūsų nuotraukose gali nenorėti, jog jie būtų publikuojami internete“, — pabrėžė ekspertas.
Specialistai taip pat pataria neatidarinėti įtartinų nepažįstamųjų laiškų bei nuorodų, naudoti sudėtingus slaptažodžius ir neskubėti vykdyti skubotų reikalavimų, neva gaunamų iš bankų ar kitų įstaigų.
„Sustokite prieš reaguodami į skubius prašymus. Sukčiai dažnai sukelia skubos jausmą, kad priverstų žmones priimti sprendimus skubotai. Kelios minutės informacijai patikrinti gali užkirsti kelią dideliems nuostoliams“, — pažymėjo T. McGee.
Rašyti komentarą