Tikriausiai kiekvienas turime pažįstamą, kuris į susitikimą atvyksta 10 minučių anksčiau. Jis gali ramiai sėdėti automobilyje priešais biurą, naršyti telefone kavinėje arba laukti prie posėdžių salės durų, kol kiti tik renkasi. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad tokie asmenys tiesiog yra gerai organizuoti.
Tačiau, kaip rašo leidinys „Silicon Canals“, psichologai mano, jog nuolatinis skubėjimas atvykti anksčiau gali rodyti gilesnius asmenybės bruožus ar net gyvenimo patirtį, suformavusią jų santykį su laiku.
Kai punktualumas tampa būdu valdyti nerimą
Daugeliu atvejų tai susiję su aplinka, kurioje žmogus augo. Jei šeimoje vėlavimas sukeldavo griežtą reakciją, bausmes ar konfliktus, vaikas greitai išmokdavo: geriau ateiti anksčiau nei susidurti su neigiamomis pasekmėmis. Laikui bėgant tai virsta stabiliu elgesio modeliu.
Psichologai pastebi, kad vaikai, užaugę griežtoje ar emociškai įtemptoje aplinkoje, dažnai stengiasi iš anksto numatyti galimas problemas. Todėl suaugę jie pradeda kruopščiai planuoti laiką ir palieka atsargą nenumatytoms aplinkybėms – transporto spūstims, vėlavimui ar eilėms. Faktiškai įprotis ateiti anksčiau tampa būdu sumažinti nerimą ir išlaikyti situacijos kontrolės jausmą.
Noras viską kontroliuoti ir didelė atsakomybė
Tokie žmonės paprastai stengiasi apgalvoti įvykius kelis žingsnius į priekį. Tai sukuria stabilumo ir nuspėjamumo pojūtį, ypač jei praeityje žmogus susidūrė su situacijomis, kai daug kas vyko netikėtai arba nepriklausė nuo jo paties.
Dar vienas būdingas bruožas – stiprus atsakomybės jausmas. Žmonės, kurie visada ateina anksčiau, vėlavimą dažnai suvokia kaip nepagarbos ar nepatikimumo ženklą. Jie stengiasi nepriversti kitų laukti, nes vaikystėje jiems teko greitai išmokti „teisingo“ elgesio, kad išvengtų suaugusiųjų kritikos ar nepasitenkinimo.
Būdas išvengti nepatogių situacijų
Ankstyvas atvykimas leidžia žmogui ramiai adaptuotis prie aplinkos. Atsiranda laiko apsidairyti, pasiruošti pokalbiui ar tiesiog atsikvėpti. Skirtingai nei tie, kurie į susitikimą įbėga paskutinę minutę, tokie asmenys išvengia stresinio skubėjimo ir jaučiasi užtikrinčiau.
Nuolatinis punktualumas ne visada reiškia tik puikią organizaciją. Kartais tai yra apsauginis mechanizmas, padedantis mažinti nerimą ir vengti konfliktų. Nors iš šalies tai atrodo kaip paprasta disciplina, kai kuriems tai yra atspindys to, kaip juos kadaise išmokė gyventi jų pačių asmeninė istorija.
Vaikystės patirčių įtaka
Svarbu paminėti, kad bet kokios vaikystės traumos ar sunkumai suaugus gali pasireikšti labai įvairiai. Būtent ankstyvoji patirtis gali daryti įtaką žmogui ilgą laiką po to, kai jis palieka tėvų namus. Daugelis psichologų teigia, kad net vaikystėje išgirstos frazės gali turėti įtakos suaugusio žmogaus psichinei būsenai ir jo kasdieniams įpročiams.
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą