Ką daryti praleidus palikimo priėmimo terminą?
(1)Įstatymas numato, kad savo valią dėl palikimo priėmimo būtina išreikšti per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.
O ką daryti, jei šis terminas praleistas, paaiškino Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos narės advokatė Asta Jakštienė ir advokato padėjėja Reda Rimkienė, praktikuojančios Klaipėdos regione.
Skaitytoja klausia: „Prieš 4 metus mirė mano mama, kurią kelerius metus iki mirties slaugiau ir gyvenau jos namuose. Po mamos mirties taip ir likau gyventi mamos namuose, jais toliau rūpinuosi.
Po laidotuvių net nesusimąsčiau apie mamos palikimo reikalus, o vėliau jie užsimiršo.
Dabar susižinojau, kad kreiptis dėl palikimo reikėjo per 3 mėnesius nuo mamos mirties, taigi aš šį terminą jau praleidau. Ar yra kokia galimybė man teisiškai perimti mamos turtą?
O gal mamos namas, kuriame gyvenu, jau priklauso kam nors kitam ar perėjo valstybei?“
Praleistą terminą teismas gali atnaujinti
Palikimo priėmimas yra aktyvus veiksmas, taigi visi įpėdiniai, pretenduojantys į palikimą, nepriklausomai nuo paveldėjimo būdo (pagal įstatymą arba pagal testamentą), įpėdinių eilės ir kitų aplinkybių, turėtų pateikti pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo momento.
Tačiau, praleidus įstatyme nustatytą trijų mėnesių trukmės terminą palikimui priimti, reikia žinoti, kad šį terminą galima atnaujinti, nes jis nėra naikinamasis.
Tokiu atveju įpėdinis turi teisę kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, nurodydamas svarbias priežastis, dėl kurių minėtas trijų mėnesių terminas buvo praleistas.
Teisės aktuose ir teismų praktikoje nėra įtvirtinta baigtinio sąrašo svarbių priežasčių, dėl kurių terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas, todėl priežasčių svarbumą vertina teismas kiekvienos konkrečios bylos aplinkybių kontekste.
Teismas, spręsdamas, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, atsižvelgia į asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, jo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus.
Vertinant pareiškėjo elgesį, vertinama, ar jis, atsižvelgiant į jo amžių, išsilavinimą, turimą gyvenimišką patirtį ir kt., buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai.
Teismų praktikoje vertinant termino praleidimo priežastis, taip pat yra svarbu, kiek laiko terminas praleistas, skaičiuojant nuo termino palikimui priimti pabaigos iki kreipimosi į teismą dėl termino atnaujinimo.
Tikėtina, kad, jei įpėdinis apie palikėjo mirtį sužinojo vos tik jam mirus, tačiau ilgą laiką nesiėmė veiksmų palikimui priimti, teismas jo pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo atmes.
Be to, teismų praktikoje nei įpėdinio gyvenimas užsienyje, nei teisinio išsilavinimo neturėjimas savaime nevertinamas kaip svarbi aplinkybė, lemianti termino palikimui priimti atnaujinimą.
Taigi asmuo, kuris turi teisę priimti palikimą, dėl termino palikimui priimti atnaujinimo turi teisę kreiptis į teismą, pateikdamas pareiškimą.
Teismo nutartis dėl termino atnaujinimo paprastai priimama rašytinio proceso tvarka, tačiau teismas, matydamas, kad dėl bylos faktinių aplinkybių kyla neaiškumų, siekdamas visapusiškai išsiaiškinti bylos aplinkybes, turi teisę nuspręsti tokią civilinę bylą nagrinėti ir žodinio proceso tvarka.
Palikimo priėmimas, pradėjus jį faktiškai valdyti
Kitas palikimo priėmimo būdas – jį pradėjus faktiškai valdyti. Šis palikimo priėmimo būdas taikytinas paprastai tais atvejais, kada nėra svarbių aplinkybių, kuriomis galėtų būti grindžiamas 3 mėnesių trukmės termino palikimui priimti praleidimas.
Faktinis turto valdymas suprantamas kaip situacija, kai įpėdinis pradėjo paveldimu turtu rūpintis kaip savo turtu: jį valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka įvairius komunalinius mokesčius ir pan.
Įpėdinis priimti palikimą faktiškai pradėdamas turtą valdyti turi per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.
Tačiau, priimant palikimą šiuo būdu, yra svarbu ne tik laiku atlikti minėtus veiksmus, bet ir tai, ar nėra pirmesnės eilės įpėdinių pagal įstatymą (pvz., palikėjo vaikų, įvaikių ir palikėjo vaikų, gimusių po jo mirties) ar įpėdinių pagal testamentą, kurie priėmė palikimą paduodami pareiškimą notarui, nes tokiu atveju į faktiškai pradėtą valdyti palikimą būtų galima pretenduoti tik tada, jei pirmesnės eilės įpėdiniai nepriims palikimo pagal įstatymą ar testamentą.
Taigi įpėdinis, norėdamas, kad paveldėtas turtas būtų įteisintas kaip jo nuosavybė, turi kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo ir įrodyti, jog jis per įstatymo nustatytą terminą pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą bei tokiu būdu priėmė palikimą.
Pareiškimui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ieškinio senaties terminas nėra taikomas, vadinasi, nėra nei 3 mėnesių, nei kitokio termino, per kurį įpėdinis privalo kreiptis į teismą.
Įpėdinis, teikdamas teismui pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, turi įrodyti, kad jis per 3 mėnesius nuo palikėjo mirties pradėjo faktiškai paveldimą turtą valdyti ir jį prižiūrėti kaip savo.
Šias aplinkybės gali patvirtinti tokie įrodymai: banko pavedimai, kvitai už pirkinius paveldimam turtui išlaikyti, išsaugoti, remontuoti, jį pagrąžinti, apstatyti ir pan., sąskaitos už įvairius mokesčius paveldimam turtui išlaikyti (pavyzdžiui, už elektrą, dujas, vandenį, komunalinius mokesčius, šiukšles, šildymą, žemės mokestį ir pan.), jų apmokėjimo įrodymai; įrodymai apie įpėdinio gyvenimą paveldimame būste (pvz. įpėdinio gyvenamosios vietos adresas deklaruotas paveldimame būste, įpėdinio vardu užsakytas internetinių paslaugų teikimas paveldimo turto adresu ir kt.); liudytojų parodymai, kurie patvirtintų, kad įpėdinis gyveno paveldimame būste, jį valdė, naudojo, prižiūrėjo, tvarkė kaip savo.
Taip pat tokiose bylose gali būti vertinamos aplinkybės, ar įpėdinis bendravo su palikėju, galbūt įpėdinis iki palikėjo mirties kartu su juo gyveno ir jį prižiūrėjo, o po palikėjo mirties paveldimą turtą pradėjo valdyti kaip savo.
Šiuos faktus gali pagrįsti fotonuotraukos, išlikusi susirašinėjimo medžiaga tarp įpėdinio ir palikėjo, liudytojų parodymai ir kt.
Teismui tenkinus pareiškimą ir nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, kad įpėdinis priėmė palikimą savo faktiniu valdymu, šiam sprendimui įsiteisėjus, įpėdinis turi kreiptis į notarą, kuris jam išduoda paveldėjimo teisės liudijimą, o paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu įpėdinis gali išviešinti savo nuosavybės teises į paveldėtą turtą, registruojant jį viešuose registruose, pvz., Nekilnojamojo turto registre.
Taigi, atsakant į skaitytojos klausimą, šiuo atveju matyti, kad ji mamos palikimą priėmė savo faktiniu valdymu, todėl jai rekomenduotina kreiptis į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Teismui patenkinus šį pareiškimą, skaitytoja paveldėtą turtą galės įsiregistruoti viešuosiuose registruose, kaip savo asmeninę nuosavybę.
Kita vertus, skaitytoja turėtų nedelsti su kreipimųsi į teismą, nes paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, kai yra paliktas valstybei testamentu, palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo arba iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Valstybės atstovo teises tokiais atvejais įgyvendina valstybės įmonė Turto bankas.
Kita vertus, Turto bankas, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, teismuose paprastai neprieštarauja pareiškėjų prašymams dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir pareiškimams dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, jei visapusiškai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, yra pagrindas juos patenkinti.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą