Kai gamta atakuoja: kaip apsaugoti namus nuo žaibo ir gaisro

Vasaros pradžioje per visą Lietuvą nuskambėjo istorija, kai pajūryje į dviejų aukštų individualų gyvenamąjį namą prieš vidurnaktį trenkė žaibas.

Stichijos smūgis Gargžduose buvo ne tik labai taiklus, bet ir labai stiprus. Kaimynai pasakojo, kad išgirdę trenksmą net pritūpė.

Kur kas labiau nei pats įvykis žmones nustebino jo pasekmės. Apdegė tik apie 1 kvadratinį metrą namo stogo.

Gaisro į Topolių gatvę gesinti atskubėję ugniagesiai gelbėtojai liepsnos jau nepamatė. Iki jiems pasirodant, ugnį paprasčiausiu milteliniu gesintuvu užgesino namo savininkas.

Ugniagesiai rado tik apsvilusią apšiltinimo medžiagą - akmens vatą.

Ugniagesių gelbėtojų teigimu, būtent ji ir apsaugojo namą nuo žaibo - gaisras neįsiplieskė ir gyventojai neliko be stogo virš galvos.

© APSAUGO. Pasirinkta tinkama akmens vatos izoliacija gali užkirsti kelią ne tik gaisro išplitimui, bet ir jo kilimui. ROCKWOOL nuotr.

„Tokios apšiltinimo izoliacinės medžiagos ne tik sumažiną riziką gaisrui kilti, bet ir jam išplisti, jei toks pavojus trenkus žaibui kyla. Minėtu atveju, tikėtina, taip ir atsitiko. Šilumos srautas per apšiltinimo sluoksnį nepersidavė ir sustabdė didesnio gaisro kilimą“, - patikino Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus viršininkas Tadas Rumševičius.

Akmens vatos izoliaciją gaminančios įmonės UAB ROCKWOOL techninio vadovo dr. Andriaus Buskos teigimu, žaibo smūgiai į stogus Lietuvoje - nors ir nėra kasdienybė - visgi užfiksuojami praktiškai kasmet. O dauguma tokių įvykių registruojami per intensyvesnes vasaros audras.

"Žaibo išlydžio temperatūra gali pasiekti net iki 27 tūkstančių laipsnių pagal Celsijų - tai maždaug penkiskart daugiau nei Saulės paviršiaus temperatūra.

Tikėtina, kad žaibui trenkus pajūryje, itin svarbus vaidmuo teko nedegiai akmens vatos izoliacijai - ugnies išplitimas sustabdytas anksti, dar iki atvykstant ugniagesiams, naudojant tik namuose turimą gesintuvą", - pabrėžė A. Buska.

Anot bendrovės ROCKWOOL techninio vadovo, nors daugelis statybose naudojamų akmens vatos gaminių pasižymi aukščiausia (saugiausia) - A1 degumo klasifikacija, tokie realūs įvykiai dar kartą įrodo, kokią lemiamą reikšmę turi saugios statybinės medžiagos namo apsaugai nuo nelaimių.

„Mūsų gaminių atsparumas karščiui siekia ir 1000 laipsnių pagal Celsijų, tad jie neskatina degimo, tačiau praktinės situacijos parodo, kad tokie sprendimai gali tiesiogiai išgelbėti turtą ir žmonių gyvybes“, - sako A. Buska.

Specialistai pataria, jog renkantis statybines medžiagas savo būstui pravartu atsižvelgti ne tik į šilumines izoliacijos savybes, bet ir į papildomas, tokias kaip nedegumas ar garso sugertis.

Praktinė patirtis rodo, kad tokie sprendimai ateityje gali tapti kertiniai kritinėse situacijose.

„Žaibas - galinga gamtos jėga, galinti padaryti ne tik didelį įspūdį, bet ir prišaukti nelaimę“, - įspėja ugniagesiai gelbėtojai.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, individualiuose gyvenamosios paskirties pastatuose pernai šalyje dėl žaibo iškrovos kilo 11 gaisrų. Tiek pat kartų dėl šios priežasties degė ir pagalbinio ūkio paskirties pastatai. Vieną kartą - gamybos ir pramonės paskirties pastatas.

„Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas reprezentatyvus gyventojų tyrimas parodė, jog pusė šalies gyventojų jaučia susirūpinimą dėl galimų audrų padarinių, o vienas iš keturių (22 proc.) yra anksčiau bent kartą patyręs nuostolių dėl audrų, liūčių, žaibų ar kitų gamtos stichijų.

„Mūsų bendrovės žalų atlyginimo praktika rodo, kad gyventojų nerimas yra pagrįstas. Pavyzdžiui, praėjusių metų vasarą Vilniuje žaibo iškrova trenkė į gyvenamojo namo stogą ir sukėlė gaisrą, kurio padaryta žala siekė nemenką 93 tūkst. eurų sumą. Tikėtina, jog audroms ir kitiems gamtos reiškiniams intensyvėjant, tokių žalų mūsų šalyje tik daugės“, − pažymėjo „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktorius Artūras Juodeikis.

„Lietuvos draudimo“ duomenimis, 2024 m. iš viso buvo registruota 13 tūkst. dėl gamtos jėgų poveikio įvykusių būsto draudimo žalų, tai yra 8 proc. daugiau nei 2023 m. Praėjusiais metais bendra išmokų suma gamtos žaloms kompensuoti sudarė 8,3 mln. eurų.

Anot statistikos, griaustinis su žaibais Lietuvoje per metus vidutiniškai trankosi apie 30 dienų.