Kai lošia vienas - pralaimi visa šeima: kaip atpažinti pirmuosius priklausomybės signalus?

Lietuvoje azartinių lošimų rinka kasmet sparčiai auga, o kartu daugėja šeimų, kurios susiduria su skaudžiomis šios priklausomybės pasekmėmis. Naujausi Lošimų priežiūros tarnybos duomenys rodo, kad vien 2024 metais lošimų rinkos pajamos Lietuvoje pasiekė beveik 242 mln. eurų - beveik 9 proc. daugiau nei metais anksčiau. Ypač sparčiai auga nuotoliniai lošimai, kurie jau sudaro apie 70 proc. visos rinkos.

Lošimai persikelia į telefoną

Specialistai sako, kad šiandien priklausomybė nuo lošimų tampa mažiau pastebima nei anksčiau. Anksčiau žmogus turėdavo fiziškai lankytis kazino ar lošimo namuose, o dabar užtenka telefono kišenėje.

Psichologė Asta Blandė pastebi, kad būtent dėl technologijų priklausomybė vystosi greičiau.

„Žmogus gali lošti bet kuriuo paros metu, net gulėdamas lovoje ar sėdėdamas darbe. Artimieji ilgai net nesupranta, kas vyksta, nes iš šalies atrodo, kad žmogus tiesiog naudojasi telefonu“, - sako specialistė.

Pasak jos, pavojingiausia tai, kad priklausomybė nuo lošimų dažnai ilgai slepiama. Skirtingai nei alkoholio ar narkotikų atveju nėra akivaizdžių fizinių požymių.

„Žmogus gali būti tvarkingas, eiti į darbą, rūpintis šeima, tačiau viduje jau gyventi nuolatinėje įtampoje dėl lošimų“, - aiškina psichologė.

Nerimą keliantys ženklai- ne tik finansiniai

Priklausomybių konsultantas Mindaugas Šukys sako, kad pirmieji signalai šeimoje dažniausiai prasideda nuo elgesio pokyčių.

„Žmogus tampa uždaresnis, pradeda meluoti apie pinigus, slepia telefono ekraną, vengia pokalbių apie finansus. Atsiranda nepastovios nuotaikos: nuo euforijos iki stipraus dirglumo“, - vardija jis.

Pasak specialisto, vienas pavojingiausių ženklų yra nuolatinis tikėjimas, kad „kitą kartą tikrai pasiseks“.

„Lošiantis žmogus pradeda gyventi iliuzijoje, kad vienas laimėjimas išspręs visas problemas. Dėl to dažnai lošiama dar agresyviau, bandant atsilošti prarastus pinigus“, - sako konsultantas.

Specialistai atkreipia dėmesį, kad priklausomybė nuo lošimų paveikia ne tik finansinę situaciją, bet ir emocinį klimatą šeimoje. Artimieji dažnai gyvena nuolatinėje įtampoje, atsiranda nepasitikėjimas, konfliktai, emocinis atitolimas.

Pavojingas augimas tarp jaunų žmonių

Didelį nerimą specialistams kelia jaunimo įsitraukimas į azartinius lošimus. Seimo Priklausomybių prevencijos komisijoje šiemet pristatyti tyrimai atskleidė, kad lošimai tarp paauglių populiarėja. Tyrimo duomenimis, net 13 proc. 15–16 metų Lietuvos moksleivių per pastaruosius metus lošė iš pinigų, o tarp vaikinų šis skaičius siekia daugiau nei 24 proc.

Psichoterapeutė Rūta Valeikienė pastebi, kad jauni žmonės dažnai nebeskiria lošimų nuo pramogos.

„Sporto lažybos, kazino programėlės, lošimų reklamos socialiniuose tinkluose - visa tai pateikiama kaip smagus laisvalaikis ar net greitas būdas užsidirbti. Jaunam žmogui labai sunku suvokti realias pasekmes“, - teigia ji.

Pasak specialistės, didelę įtaką daro ir nuolatinė reklama bei lengvas prieinamumas.

Viešojoje erdvėje vis dažniau diskutuojama apie lošimų reklamų ribojimus. Internete netrūksta žmonių pasisakymų, kad lošimų reklamos tapo pernelyg agresyvios ir matomos kone visur - nuo sporto transliacijų iki socialinių tinklų.

„Galvojau, kad vyras tiesiog pavargęs“

Klaipėdietė Jolanta Petrauskienė šiandien apie šeimos patirtį kalba atvirai. Tačiau prieš kelerius metus ji nė neįtarė, kad vyras turi priklausomybę nuo lošimų.

„Iš pradžių atrodė, kad jis tiesiog pavargęs po darbo. Tapo nervingesnis, dažniau sėdėdavo telefone, pradėjo skolintis pinigų. Kai paklausdavau, kam jų reikia, supykdavo“, - prisimena moteris.

Situacija šeimoje ėmė blogėti. Atsirado paslaptingų skolų, nesumokėtų sąskaitų, o vyras vis dažniau užsidarydavo savyje.

„Lūžis įvyko tada, kai supratau, kad jis nebekontroliuoja situacijos. Jis pats prisipažino, kad lošia ir nebegali sustoti“, - pasakoja klaipėdietė.

Šeima nusprendė nedelsti, kreipėsi į specialistus, vyras pradėjo lankyti terapiją, o artimieji įsitraukė į pagalbos procesą.

„Buvo labai sunku. Reikėjo atkurti pasitikėjimą, išmokti kalbėtis be kaltinimų. Tačiau šiandien gyvename visai kitaip. Nebėra melo, skolų, nuolatinės baimės“, - sako moteris.

Pasak jos, svarbiausia buvo nepradėti slėpti problemos.

„Kai šeima apsimeta, kad nieko nevyksta, priklausomybė tik gilėja“, - įsitikinusi klaipėdietė.

Pirmas žingsnis yra ne kaltinti, o kalbėtis

Specialistai pabrėžia, kad artimųjų reakcija gali turėti didžiulę reikšmę tam, ar žmogus ryšis ieškoti pagalbos.

Priklausomybių konsultantas Mindaugas Šukys sako, kad didžiausia klaida, kuri pasitaiko, yra moralizavimas ir spaudimas.

„Lošiantis žmogus dažniausiai ir taip jaučia didelę gėdą. Jei artimieji pradeda tik kaltinti ar grasinti, žmogus dar labiau užsisklendžia“, - aiškina jis.

Vietoj to specialistai rekomenduoja ramų ir konkretų pokalbį.

Svarbu:

• įvardyti pastebėtus faktus;
• nekalbėti per emocijas;
• pasiūlyti profesionalią pagalbą;
• nefinansuoti lošimų ar skolų dengimo;
• nustatyti aiškias ribas šeimoje.

© „Vakarų ekspreso“ archyvo nuotr.

Psichologė Asta Blandė sako, kad priklausomybė nuo lošimų yra pagydoma liga, tačiau žmogus turi pripažinti problemą.

„Kuo anksčiau sureaguojama, tuo didesnė tikimybė sustabdyti priklausomybę dar nepraradus šeimos, darbo ar finansinio stabilumo“, - pabrėžia ji.

Lietuvoje jau įsigaliojo ir griežtesni Azartinių lošimų įstatymo pakeitimai - nuo 2025 metų lošti galima tik nuo 21 metų, o lošimų organizatoriams numatyti griežtesni atsakingo lošimo reikalavimai. Taip pat gerokai apribota azartinių lošimų ir lažybų reklama.

Tačiau specialistai vieningai sutaria, jog jokie įstatymai nebus veiksmingi, jei problema liks nutylima šeimose.

„Priklausomybė nuo lošimų dažnai prasideda tyliai. Todėl svarbiausia yra pastebėti žmogų laiku“, - sako specialistai.