Kai nebeužtenka vandens ir duše, ir sode: specialistas dalinasi būdais, kaip augalus laistyti netaupant

Tokios diskusijos intesyviausiai verda tankiai apgyvendintuose Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos rajonuose, kur nuosavų namų gyyventojams dėl mažo vandens slėgio gali būti sunku nusiprausti po dušu. 

Ką daryti, kad taip nenutiktų? Laistymas.lt įmonės įkūrėjas Ramunas Rederis dalinasi savo per 20 metų patirtį sukauptais patarimais efektyviai išlaikomam sveikam ir žaliam kiemui. 

Pataria įveiklinti nemokamus vandens šaltinius – lietaus vandenį

Lietaus vandens rinkimas – puikus būdas panaudoti nemokamą gėlo vandens šaltinį, teigia R. Rederis. 

Sukauptą vandenį specialistas rekomenduoja laikyti uždaruose bakuose, po žeme – ten jis neperkaista ir neužšąla, nežaliuoja. Be to, uždaros saugyklos padeda išvengti garavimo, priduria jis. 

Pasak specialisto, tokią talpą galima pildyti tiek dienos, tiek nakties metu, plonu vamzdeliu neapkraunat vandens tiekimo sistemos. 

„Tikiu, kad savivaldos, kurios susiduria su vandens slėgio problemomis, pradės skatinti tokių talpų įsirengimą, nes taip būtų sprendžiamos ir lietaus nuotekų sistemos problemos. 

Lokalioje talpoje vyksta pirminis vandens nufiltravimas, o esant stiprioms liūtims nuimama apkrova nuo centrinių lietaus tinklų, kurių būklė, žinia, toli nuo idealo“, – svarsto R. Rederis. 

Tokiu būdu kaupiant vandenį, rezervuare patariama laikyti bent kelių parų sodo laistymui reikalingą vandenį. 

Pavyzdžiui, 100 kv. m sode per dieną išgaruoja nuo 100 iki 500 litrų vandens, priklausomai nuo augalų rūšies. 

Išmanios laistymo sistemos padės sutaupyti tiek laiko, tiek vandens

R. Rederio teigimu, geriausias laikas laistymui yra anksti ryte, tad itin paranku sode turėti laikmatį. Šiuo metu rinkoje siūlomi įvairiausi variantai, pradedant mechaniniais ir baigiant valdomais telefonu belaidžio ryšio pagalba. 

„Laikmatis ne tik palaistys už jus, tačiau taip pat tai padarys tinkamiausiu laiku, tiksliau ir, svarbiausia, reguliariai. Vanduo augalams, kaip ir bene visoms gyvybės formoms, reikalingas kasdien, ne tik tada, kai žemė jau sausa, kaip parakas. 

Reguliarumas daro stebuklus ir, paradoksalu, bet taupo vandenį, nes išdžiūvusi dirva vandenį įgeria itin prastai – jis nuteka ir nepasiekia tų augalų šaknų, kurioms labiausiai reikia,“ – aiškina specialistas.

Jis taip pat ragina apsvarstyti ir efektyvias drėkinimo sistemas. Pašnekovo teigimu, efektyvumas reiškia tai, kad vanduo pasieks augalų šaknis.

„Daugelyje sausringų regionų pasaulyje, pavyzdžiui, JAV ir Prancūzijoje, sertifikuojamos drėkinimo technologijos ir siūlomos subsidijos jų atnaujinimui, pavyzdžiui, keičiant laistymo laikmačius taupančiais vandenį, ar purkštuko galvutes efektyvesnėmis,“ – pasakoja R. Rederis.

Svarbiausia laistyti tik tai, kas auga

„Turbūt daugelis daržininkų yra pastebėję, kad nepadarius duobutės aplink pomidorą, jį laistant vanduo nuteka šalin, o net ir padarius duobutę, bet pripylus ją sklidiną, net išpurentas dirvožemis nesugeba vienu kartu sugerti antykinai didelio vandens kiekio. 

Galiausiai, vandeniui susigėrus jis džiūdamas aplink augalą suformuoją kietą, nepralaidžią plutą. Atvirame dirvožemyje tai pamatyti gana paprasta, tačiau vejoje vyksta tie patys procesai. 

Taip laistant vanduo yra švaistomas – dideliems vandens kiekiams išlieti reikia didelių energijos kiekių, galingų siurblių,“ – dalinasi laistymas.lt įkūrėjas. 

Vejų laistymui R. Rederis pataria naudoti naudoti švelnų lietų imituojančius purkštukus, laistant iki 10 mm per valandą. Idealu, jei vanduo purškiamas neaukštai – taip galima išvengti didesnio nugaravimo ar vandens nupūtimo ant kitų paviršių.

Daugumai augalų geriausia naudoti lašelines arba kapiliarines sistemas, teigia pašnekovas. 

Jos veikia itin efektyviai, nes drėkina tiesiai augalo šaknis, nesukeldamos dirvos erozijos, lėtai drėkindamos dirvožemį, o ne jo paviršių. 

„Dažnai girdžiu nusiskundimus, kad kapiliarinė sistema prastai laisto, nes nesimato, kad dirva šlapia. Vis dėlto, šios sistemos tikslas būtent toks – kad dirva būtų drėgna tik aplink šaknis, nors ir nematome to plika akimi. 

Jei nesate tikri, ar dirva pakankamai drėgna, 10-15 cm gylyje iškaskite dirvožemio mėginį ir suspauskite jį ranka. 

Turite jausti maloniai vėsią drėgmę, dirvožemis turi būti šiek tiek kibus. Jei suspaudus kumštyje ima sunktis vanduo – laistote per intensyviai“, – pataria R. Rederis.