Kai ruletė susuka žmogui protą: iššūkiai, signalai ir pagalba

Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, vis labiau pastebima, kad prieiga prie lošimo paslaugų (ypač internetinių) sudaro palankesnes sąlygas priklausomybei vystytis.

Kaip atpažinti pirmuosius signalus?

Priklausomybės nuo azartinių lošimų (kartais vadinamos ludomanija, kompulsiniu lošimu) požymiai dažnai būna subtilūs ir palaipsniui augantys. Štai keli svarbūs signalai:

1. Laiko ir lėšų „nusavinimas“

Asmuo praleidžia vis daugiau laiko mąstydamas apie lošimą, planuodamas statymus, naršydamas lošimo svetainėse, netgi mąsto, kaip gauti papildomų pinigų lošimams. Lošimams skiriama pernelyg daug biudžeto, netgi pažeidžiant pagrindinius gyvenimo poreikius.

Lošimo tarnyba Lietuvoje apibrėžia „probleminį lošimą“ kaip tokį, kai žaidimams skiriama daugiau lėšų nei pagrindiniams poreikiams, kai lošiama nepaisant galimos žalos.

2. Pastangos atsilošti, bandymai nutraukti - be rezultato

Viena iš būdingų savybių - po pralaimėjimo bandoma atgauti tai, ką prarasta (atsilošti), dažnai naudojant skolas, papildomas korteles ar kitus finansinius sprendimus. Kartais asmuo daug kartų bando sustoti ar sumažinti lošimą, bet nesugeba to padaryti.

3. Nutylėjimas, melavimas, veiklos slėpimas

Asmuo gali neigti lošimo mastą, slėpti sąskaitas, meluoti apie pralaimėjimus, vengti pokalbių su artimaisiais dėl savo elgesio.

4. Finansinis ir emocinis stresas

Atsiranda skolų, vėluojama mokėti sąskaitas. Kartu gali pasireikšti nuotaikų svyravimai, nerimas, depresija, miego sutrikimai. Lošėjai dažnai jaučia kaltę, gėdą, bet nemato išeities.

5. Santykių ir darbo (studijų) trikdymas

Lošimas ima trukdyti šeiminiam gyvenimui, draugystei, darbo ar mokymosi veiklai. Konfliktai dėl pinigų tampa nuolatine būsena.

Jei pastebėjote šiuos ženklus, tai gali būti rimtas signalas, jog lošimo įprotis artėja prie priklausomybės lygio.

Lošimų priklausomybės Lietuvoje ir Klaipėdos regione - koks mastas?

2023 metais apie 12 proc. Lietuvos gyventojų nurodė dalyvavę azartiniuose lošimuose - rodiklis išlieka panašus kaip 2022 ar 2020 metais.

Vilnius TECH mokslininkių tyrimas atskleidė, jog 8,6 proc. respondentų turi polinkį į probleminius lošimus - tai rodo, kad nemažai asmenų jau gali būti rizikos zonoje.

Lošimų sektoriuje Lietuvoje sukasi didžiulės sumos - per pirmuosius devynis 2023 m. mėnesius gyventojai lošimams išleido apie 1,8 mlrd. eurų.

Lošimų priežiūros tarnybos duomenimis, sprendimai riboti lošimą (savanoriškas įrašas į registrą) bei konsultacijos prieinamos visoje Lietuvoje, įskaitant Klaipėdą. Nors konkrečių Klaipėdos krašto duomenų viešoje erdvėje nedaug, regionuose didieji miestai (Kaunas, Klaipėda) paprastai būna tarp aktyviausių lošimų ir priklausomybės konsultacijų taškų.

Pastarojo meto tendencijos rodo, kad plinta nuotoliniai žaidimai. Internetas labai palengvina prieigą prie lošimo. Žaidimams skirtos platformos veikia 24/7, reklamų gausu, patogus prisijungimas per kompiuterį ar telefoną. Nuotolinių lošimų dalis pastaraisiais metais auga, jie tampa viena iš pagrindinių rizikų.

Ką daryti artimiesiems?

Žmogui susidūrus su priklausomybe, artimieji atlieka labai svarbų vaidmenį. Kiekviena situacija yra unikali, tačiau keletas universalių svarbių patarimų artimiesiems:

- Kalbėkite empatiškai, be kaltinimų. Atviras pokalbis, išreiškiant susirūpinimą, bet nevarginant kaltinimais, gali paskatinti žmogų atsiverti.

- Nustatykite ribas. Artimieji turi apsisaugoti. Nenorėkite pats gelbėti visas skolas, aiškiai nuspręskite, kiek galite remti finansiškai.

- Nesivaržykite ieškoti pagalbos sau. Jei situacija vyksta ilgai, pati šeima ar sutuoktinis gali patirti stresą, sudėtingas emocijas - verta konsultuotis su psichologais, artimųjų grupėse.

- Skatinkite kreiptis į profesionalus. Kartais žmogus nenori ar baiminasi - jūsų palaikymas gali būti paskatinimas žengti pirmą žingsnį.

- Neignoruokite pačios ligos rimtumo. Priklausomybė nuo azartinių lošimų nėra moralinis trūkumas, tai psichikos sutrikimas. Seimo Priklausomybių prevencijos komisija pastebi, kad patologinių lošėjų skaičius Lietuvoje auga: 2022 m. diagnozuoti 58 asmenys, 2023 m. - 97, 2024 m. - 135.

Kokios pagalbos galima sulaukti?

Lietuvoje egzistuoja įvairių formų pagalba lošimų problemą turintiems asmenims ir jų artimiesiems:

- Respublikinis priklausomybės ligų centras (RPLC). Siūlomos ambulatorinės konsultacijos, stacionarinės programos, kompleksinis elgesio priklausomybių gydymas. Ambulatorinės Minesotos programos trukmė - apie 3 mėnesius, jose organizuojamos grupinės ir individualios konsultacijos su psichologais, socialiniais darbuotojais bei specialistais. Paslaugos teikiamos ir Klaipėdoje (RPLC filialai veikia didžiuosiuose miestuose).

- Efektyvią pagalbą teikia priklausomybių konsultantai. Jie teikia anonimiškas konsultacijas lošėjams ir jų artimiesiems, pagal galimybes padeda mažinti žalą, keisti elgesį, išvengti atkryčio.

- Lošimų priežiūros tarnyba (LPT). Savanoriškas savęs apribojimo registras - asmuo gali pats pareikalauti nebeleisti jam lošti (pvz., negalėti lankytis kazino, lažybų vietose).

Psichologinės konsultacijos probleminio lošimo klausimais - LPT teikia konsultacijas asmenims nuo 18 metų bei jų artimiesiems.

Informacija ir prevencinės priemonės - LPT skelbia gaires atsakingam lošimui, informacines kampanijas (pvz., projektas „Nebenoriu-losti.lt“)

© „Vakarų ekspreso“ archyvo nuotr.

- Neformalios paramos grupės. Viena iš populiariausių yra Anoniminių lošėjų (AL) grupės, kuriose lošimo problemą turintys žmonės ir jų artimieji gali dalintis patirtimi, palaikyti vieni kitus.

- Psichologinė ir psichoterapinė pagalba privačiai, per sveikatos centrus. Terapijos, konsultacijos - individualios, psichodinaminės, kognityvinės elgesio terapijos metodai, priklausomybės terapijos.

- Emocinės paramos linijos. Lietuvoje veikia įvairios pagalbos linijos - pvz., Vilties linija (116 123), Jaunimo linija (8 800 28888) ir kitos, kur galima anonimiškai pasikalbėti, gauti nukreipimą.

Priklausomybė nuo azartinių lošimų yra ne tik individuali problema, bet ir socialinis iššūkis. Ji gali pasireikšti lėtai, be dramatiškų ženklų, tačiau jos pasekmės būna skaudžios: finansinė griūtis, šeimos santykių žlugimas, psichikos sveikatos pablogėjimas. Lietuvoje, nors lošėjų proporcija regioniniu mastu daug nesikeičia (apie 12 proc. gyventojų lošia), rizikos grupės (8,6 proc. su polinkiu į probleminį lošimą) - reikšmingos. Nuotoliniai lošimai papildomai supaprastina prieigą, didina riziką.

Artimieji turi išlikti budrūs - pirmieji signalai gali atskleisti besivystančią priklausomybę. Svarbu kalbėti atvirai, be kaltinimų, aiškiai nustatyti ribas ir skatinti kreiptis pagalbos.

Kiekviena suvaldyta priklausomybė yra milžiniškas laimėjimas pačiam žmogui, jo artimiesiems bei visai mūsų bendruomenei.