„Kaip miško gaisras“: Azijinė žudikė širšė kelia grėsmę Europos medui

Leidinys „Euractiv" rašo, kad juodai oranžinė Azijinė širšė (Vespa velutina), apie tris centimetrus ilgio su geltonomis kojomis, pirmą kartą Prancūzijoje pasirodė 2004 m., greičiausiai pasislėpęs keramikos partijoje iš Kinijos. 

Nuo tada ji išplito į kitas Europos šalis. Bitininkai nukentėjusiose regionuose praneša apie iki 50 % avilių nuostolius, o kiekvienas širšė gali nužudyti iki 50 bičių per dieną, o kiekviename lizde gyvena keletas tūkstančių širšių.

„Jos plinta kaip miško gaisras“, – sakė Sophie Gray, tyrėja iš Sauthemptono universiteto Jungtinėje Karalystėje.

Vienas širšės lizdas gali sunaikinti visą avilį per kelias dienas, ir juos sunku aptikti, nes jos gali būti po žeme, paukščių nameliuose, krūmuose arba 15 metrų aukštyje medyje. 

Pasaulinis atšilimas didina grėsmę, nes leidžia daugiau širšėms išgyventi žiemą ir išlikti aktyvioms nuo birželio iki lapkričio.

Pagal pesimistiškiausias prognozes, Azijinės širšės Prancūzijos ekonomikai kainuos 30,8 mln. eurų per metus. Siekiant sustabdyti širšės populiacijos augimą, ES bitininkai ėmėsi keleto priemonių aviliams apsaugoti.

Tačiau Grey ir jos komanda mano, kad jie padarė proveržį, kuris gali padėti išspręsti šią problemą – širšių dūzgimo sekimą.

Jų tyrimai rodo, kad Azijinės širšės dūzgia maždaug 51 decibelų garsumu ir pagrindiniu 125 Hz dažniu.

Naudojant kryptinį mikrofoną, lizdus galima aptikti iki 20 metrų atstumu ir atskirti nuo bičių ar europietiškų širšių. 

Galimybė greitai aptikti širšės lizdus gali tapti svarbiu proveržiu bitininkams, nes aptikus širšę prasideda lenktynės su laiku.

„Paprastai po lizdo aptikimo reikia dviejų ar trijų dienų, kad jį surastum. Iki to laiko širšės gali sunaikinti avilį su 20 000 bičių“, – paaiškino Grey.