Kaip vertiname antrų rankų madą drabužių pasaulyje?

Pastaruoju metu didelė dalis jaunimo užsienyje palaiko žiedinę ekonomiką ir neretai net turtingų tėvų vaikai drabužius perkasi vadinamosiose second-hand parduotuvėse. Teiravomės, kaip Klaipėdos krašto žmonės vertina šį reiškinį, nes yra manančiųjų, kad po vadinamuosius skudurynus vaikšto tik mažas pajamas gaunantys žmonės.

Agnė BUKARTAITĖ, žurnalistė

Agnė BUKARTAITĖ

Skudurynai yra normalus dalykas visose pasaulio šalyse. Nejaučiu pasidygėjimo second-hand parduotuvėmis. Ir pas mus daug jaunų žmonių, tarp jų ir menininkų, drabužius irgi perkasi skudurynuose. Vienintelė problema - tam reikia turėti laiko.

Aš amžiais jo neturiu. Ilgą laiką mane aprūpindavo labai gražiais drabužiais, kai kurie jų buvo dar su etiketėmis, teta. Ji mėgdavo pasirausti skudurynuose. Jeigu turėčiau daugiau laiko, ir pati tai daryčiau. Dėl to tikrai nematau jokios problemos.

Yra labai gerų skudurynų, esu juose ne kartą buvusi. Ten būna labai originalių dalykų. Jeigu nori rengtis stilingai, tai turi pirktis drabužius tik iš skudurynų, nes parduotuvėse viskas tiražuojama.

Kitas dalykas, jeigu tokių parduotuvių nebūtų, kaip išgyventų visi mūsų pensininkai, studentai, kurių tėvai neturi tiek pinigų, kad galėtų už viską mokėti.

Savo vaikus stengiuosi rengti tokiais drabužiais, kuriais pasidalijame tarp draugių. Labiausiai mano ištobulintas būdas - keitimasis tarp draugių ir draugų. To, kas kam lieka, niekada neišmetame, atiduodame kažkam kitam.

Batus įsigyju parduotuvėje ir netgi dažniau internetu, nes Lietuvoje nėra ką pirkti. Drabužių pati apskritai neturiu labai daug (juokiasi).

Donatas BALTRUŠAITIS, urbanistas

Donatas BALTRUŠAITIS

Kurį laiką man teko gyventi Briuselyje. Mačiau ten padėvėtų rūbų parduotuves. Tačiau ir šioje srityje, kaip ir visur kitur, nėra vien tik juoda ir balta.

Pati idėja dar kartą panaudoti tuos pačius drabužius ar daiktus kuo ilgiau turint omenyje žiedinę ekonomiką man labai patinka. Antrinis panaudojimas yra labai tvaru. Tačiau kartais iš to daromas biznis, labai smarkiai pelnomasi ir tai jau nebėra tvaru. Tada idėja praranda savo originalią esmę.

Mat kartais antrinis panaudojimas pasidaro toks populiarus, kad tie patys drabužiai tokiose parduotuvėse kainuoja dar brangiau negu nauji. Taigi yra dvi medalio pusės.

Jeigu žmogus žmogui parduoda drabužį ar daiktą ir nedalyvauja tarpinė biznio grandinė, kuri smarkiai pelnosi, tokį dalyką labai sveikinu.

Mes savo nereikalingus drabužius nunešame į tekstilei skirtus konteinerius, kad būtų perdirbti, ir patys nusiperkame ką nors dėvėtų drabužių parduotuvėse.

Rūta POCIENĖ, Luizės seniūnaitė

Rūta POCIENĖ

Neslėpsiu, aš prekinuosi tokiose parduotuvėse ir man visiškai ne gėda. Tai jaunimo tendencijai visiškai pritariu. Žinoma, yra ir kita medalio pusė. Kai žmogui sunku pragyventi, jis skaičiuoja savo biudžetą, jo galimybės pirktis naujus rūbus yra ribotos, tad jis priverstas eiti į tokias parduotuves.

Aš esu už tai, kad būtų dėvimas panaudotas drabužis jį išsiskalbus, kad jam būtų duodamas antras „gyvenimas“ ir to vartotojiškumo būtų kiek mažiau. Ir mano dukra taip mano. Visa mūsų šeima nemato čia nieko gėdingo.

Esu ir už tai, kad mes dalintumėmės tarpusavyje ir keistumėmės. Žinau, kad jaunimas mokyklose tarpusavyje keičiasi tam tikrais drabužiais, kurį laiką dėvi vieni kitų. Tai gerai ir taupumo, ir draugystės tarp jaunų žmonių atžvilgiu.

Raimundas GRIGALIŪNAS, pilietis

Raimundas GRIGALIŪNAS

Atvirai sakant senokai bebuvau užėjęs į tokias parduotuves. Bet tai vertinu teigiamai. Svarbiausia, kad drabužiai į jas patektų išvalyti, švarūs, kad būtų dezinfekuoti ir į juos nepatektų kokių nors užkrato židinių ir, žinoma, kad būtų geros kokybės. Be abejo, žmonės parsinešę tokius drabužius namo turėtų juos išsiplauti ir susitvarkyti.

Vertinant platesniu požiūriu, žiūrėkite, parduotuvės pilnos prikištos visko, ko tik nori. Pradėkime nuo to, kad viskam reikia žaliavų, vyksta daugybė procesų pradedant miškų kirtimu ir baigiant nežinau kuo. Toliau visų daiktų gamyba reikalauja labai daug energijos. Dėl to atsiranda daugiau CO2 ir visokių kitokių teršalų. Tad savotiška išeitis šiek tiek tai mažinant - dar kartą naudoti tuos pačius daiktus, tik svarbu, kad jie būtų kokybiški ir neužteršti.

Kitas dalykas, ir finansiniu požiūriu, manyčiau, tai yra naudinga. Tikrai ir pats esu nusipirkęs naujų dalykų dar su etiketėmis. Toks pat daiktas firminėje parduotuvėje tikrai labai daug kainuotų. Esu ten įsigijęs labai gerą striukę, ir „kvėpuojančią“, ir lietų sulaikančią - daugiau sportui skirta. Buvo nauja, su etikete.

Ir dar tokią kaip ir striukę iš labai įdomios medžiagos, lyg ir iš džinsinės, ten nusipirkau, kurią dabar velkuosi dirbdamas ūkinius darbus. Ji pasiūta Suomijoje ir tikrai originalas. Ta striukė atspari ugniai. Žinoma, jeigu įmesi į laužą, gal ir užsidegs. Ji tinka dirbant suvirinimo darbus, ką nors pjaunant su medžio pjovimo pjūklu. Matyt, yra kažkoks audinys, kuris neleidžia perpjauti, jeigu netyčia pjūklas nuslystų ar dar kas nors nutiktų. Matyt, ji skirta darbininkams, kurie dirba tam tikromis sąlygomis. Ja irgi be galo džiaugiuosi, sode naudoju. Abejoju, kad kitur mieste aš gaučiau tokį daiktą.

Taigi ten gali nusipirkti labai įdomių dalykų, o svarbiausia - įpirkti. Žinoma, tik reikia pavaikščioti, paieškoti. Kiek žinau, kainos ir dėvėtų rūbų parduotuvėse yra šiek tiek pakilusios, bet vis tiek prieinamos. Tikrai taip nėra, kad tokiose parduotuvėse perkasi tik tokie žmonės, kurie gyvena nepritekliuje. Ten eina ir tie, kurie ieško įdomių dalykų.

Eglė GRAJAUSKIENĖ, komunikacijos specialistė

Eglė GRAJAUSKIENĖ

Man second-hand'ai visada buvo labai gera alternatyva naujų rūbų parduotuvių, kuriose ir kainos neadekvačiai didelės, ir pasirinkimas ribotas. O kadaise, kai dėvėtus drabužius ėmė vežti ir siūlyti turguje, mums, nepriklausomybės pradžioje gyvenusiems gana skurdžiai, buvo tikras išsigelbėjimas. Rengėmės spalvingais amerikietiškais džemperiais ir jautėmės madingi.

Į dėvėtų drabužių parduotuves užsuku gana dažnai, paprastai dairausi ten jų dukrai - randu nemažai kokybiškų, gerų prekinių ženklų drabužių ir batų nežvėriškomis kainomis. Nesu aplinkosaugos aktyvistė, gal tiesiog racionalus žmogus ir stengiuosi rinktis kokybiškus daiktus nešvaistydama pinigų. O jeigu taip galiu prisidėti ir prie tvaraus vartojimo, tai tik džiaugiuosi.

Romualdas ADOMAVIČIUS, istorikas

Romualdas ADOMAVIČIUS

Tendenciją pirkti jau dėvėtus drabužius vertinu teigiamai. Ko gero, tai būtų galima pavadinti tvariu elgesiu. Jeigu daiktas geras ir jį galima dar naudoti, kodėl to nepadarius? Dėl to tikrai nematau nieko blogo. Kartkartėmis ir pats dėviu ten pirktus drabužius.

Ir ne tik dėl to, kad norisi dalyvauti tame tvarumo procese, bet kiekvienas skaičiuojame savo išlaidas. Manau, Lietuvoje vis dėlto didžiausias argumentas ten apsirūpinti drabužiais - mažesnės kainos. Be to, ten gali rasti ir ką nors originalesnio, nes būna tikrai visko.

Beje, mados ar bent jau kažkokie jų elementai iš senų laikų grįžta kas 20-25 metus. Be visų kitų dalykų, ten pirkdami drabužius galime apsirengti ir madingai.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder