Sąmoningas knygų skaitymas – auksinis bilietas į vaiko sėkmę?

Kalbininkė doc. dr. Laura Kamandulytė-Merfeldienė: jaunimas skaito daugiau nei bet kada anksčiau

(1)

„Raštingumą galima suprasti kaip gebėjimą rašyti arba kalbėti taisyklingai. Bet verta diskutuoti, kas apskritai yra taisyklinga kalba – ar tai gebėjimas sklandžiai formuluoti mintis, siekti komunikacinių tikslų, ar tai – rašymas be klaidų? 

Mokslininkai, ką nors teigdami, remiasi tyrimų rezultatais, o raštingumas Lietuvoje, kad ir kaip paradoksalu, beveik netirtas.

Apibendrinančių kiekybinių ar statistinių rezultatų, mokslinių tyrimų nėra, todėl drąsiai teigti, kad mūsų visuomenės raštingumas gerėja arba blogėja, neįmanoma“, – teigia kalbininkė, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Lituanistikos katedros vedėja, doc. dr. Laura Kamandulytė-Merfeldienė.

Pasak jos, dėl tyrimų stokos negalima daryti apibendrinančių išvadų nei apie Lietuvos visuomenės, nei apie jaunimo kalbinį raštingumą.

Pasigirsta nuomonių, kad vaikai ir jaunimas Lietuvoje vis prasčiau rašo ir reiškia mintis: tai siejama su technologijų poveikiu, sumenkusiu susidomėjimu grožine literatūra, negebėjimu susikaupti dėl informacijos pertekliaus, užsienio kalbų poveikiu. Tačiau visa tai, kalbininkės teigimu, tėra tik prielaidos, kadangi tai irgi beveik neištirta.

„Vienas iš negausių tyrimų, kurį atliko Laima Nevinskaitė ir Ramunė Čičirkaitė, buvo skirtas 1950–2000 m. mokinių rašinių analizei.

Tyrimas parodė, kad nėra reikšmingo skirtumo tarp šiuolaikinių ir ankstesnių laikų moksleivių raštingumo.

Dažnai teigiama, kad menkstantį raštingumą lemia tai, jog šiandien jaunimas skaito mažiau nei prieš keliasdešimt metų. Bet vėl, ar yra tai rodančių tyrimų?

Man atrodo, kad jaunimas skaito daugiau nei bet kada anksčiau, tačiau jau ne vien grožinę literatūrą, bet ir kitokių žanrų tekstus, kurių gausu internete.

Ir tikrai ne visi šie tekstai banalūs, pabandykite su jaunimu padiskutuoti aktualiomis temomis“, – samprotauja VDU Lituanistikos katedros vedėja.

Docentė pažymi, kad kalbinį raštingumą ji supranta plačiai – kaip gebėjimą suprasti, kurti, bendrauti įvairiose komunikacinėse situacijose, naudotis kalba kaip komunikacijos priemone ne tik dalykinėse srityse, bet ir kasdienybėje.

„Pagalvokime, ar galime laikyti neraštingu žmogų, gebantį komunikuoti keliomis kalbomis, besidomintį technologijomis, nuolat ieškantį informacijos internete, sprendžiantį ir sėkmingai išsprendžiantį jam kylančius iššūkius?

Ar toks žmogus mažiau raštingas nei kitas, nemokantis užsienio kalbų, nepasitikintis savimi, bet taisyklingai rašantis ir kalbantis lietuviškai? Manyčiau, kad tikrai ne“, – sako doc. dr. Laura Kamandulytė-Merfeldienė.

Lietuvių kalbai skoliniai grėsmės nekelia

Mokslininkė teigia – tai, kad lietuvių kalbą užvaldo skoliniai iš anglų kalbos, yra mitas.

VDU Lituanistikos katedroje buvo atliktas tyrimas, kurio metu tirta natūrali sakytinė kalba (apie 300 tūkstančių žodžių): jo rezultatai parodė, kad naujieji skoliniai sudarė tik apie 0,33 proc. visų žodžių.

„Įdomu tai, kad pašnekovai apie tyrimą buvo informuoti tik jų pokalbį įrašius, taigi kalba buvo visiškai natūrali.

Žinoma, reikia paminėti, kad kai kuriose srityse, pavyzdžiui, susijusiose su technologijomis, kompiuteriniais žaidimais, skolinių iš anglų kalbos vartojama daug daugiau, tačiau tai yra atskiros sritys, susijusios su realijomis, kurioms dažnai net nėra lietuviškų žodžių, taip pat su socialinių grupių kalbine tapatybės raiška“, – pastebi doc. dr. L. Kamandulytė-Merfeldienė.

Tyrimą galima laikyti reprezentatyviu, nes jo metu buvo tirtos įvairios kalbos atmainos, tokios kaip viešoji, privati ar pusiau formali, pokalbiai apėmė įvairias situacijas parduotuvėse, susirinkime, mokykloje, namuose ir kitur, juose dalyvavo įvairaus amžiaus asmenys.

Jaunimo kalboje – daugiau žargono

Pastebima, kad naujuosius skolinius dažniau vartoja jaunimas. Jų kalboje daugiau žargono, trumpinimų, skolinių – taip jaunimas išreiškia savo identitetą, neretai maištaujantį prieš tradicijas ar normas.

Nors jaunimo kalboje skolinių netrūksta, tačiau, pasak docentės, bendrai paėmus, jų vartojimas yra saikingas, neskaitant atskirų atvejų.

O tai, kad jaunimas keičia kalbėjimo kodus, vartoja pasakymus ar žodžius anglų kalba, neretai susiję su jų identiteto raiška, pragmatiniais kalbėjimo tikslais.

Kalbininkė pritaria, kad jaunimo kalbai turi įtakos ir technologijos – kompiuteriniai žaidimai, įvairios programos, kuriomis naudojantis girdima anglų kalba.

Visa tai gali paveikti kalbančiojo sakinio struktūrą ir kitas ypatybes. „Tačiau net ir jaunimo pasaulis – tai ne vien technologijos, todėl manyti, kad jų poveikis kalbai yra labai žymus, nedrįsčiau“, – tikina pašnekovė.

„Kalba nėra vienalytė. Kaip kalbame, priklauso nuo konkrečios situacijos, konteksto, pašnekovų, temos. Ypač įvairi yra sakytinė kalba, turinti įvairių bruožų, nebūdingų rašytinei kalbai – žodžių trumpinimų, netipinės žodžių tvarkos, nepilnų ir nutrauktų pasakymų.

Tai lemia sakytinės kalbos pobūdis, ypač jei kalbame spontaniškai. Vienu metu formuluodami mintis ir kalbėdami, stengdamiesi kuo greičiau perduoti informaciją, jos neapmąstę, mes dažnai pasakome tai, ką užrašę norėtume pataisyti“, – tvirtina docentė, pažymėdama, jog dėl šių priežasčių spontaninės sakytinės kalbos nereikėtų vertinti pagal bendrinės kalbos taisyklingumo kriterijus.

Užsieniečiams – sunkiau su lietuviškomis galūnėmis ir priešdėliais

Doc. dr. L. Kamandulytė-Merfeldienė Vytauto Didžiojo universitete be kitų dalykų dėsto ir lietuvių kalbą užsieniečiams.

Pasak jos, nors mūsų kalbos jiems mokytis nėra lengva, tačiau svarbu suprasti, kad klaidos yra natūralus mokymosi proceso reiškinys, ir į jas nesikoncentruoti.

„Neretai manoma, kad sunkiausia mokytis lietuvių kalbos gramatikos.

Nors tai nėra labai lengva ir pradedantieji tikrai painioja galūnes, patiria sunkumų mokydamiesi priešdėlius, tačiau lietuvių kalba turi labai aiškią taisyklių sistemą, kurioje mažai išimčių.

Taigi to išmokstama. Lietuvių kalboje galūnės yra labai dažnos, todėl besimokantieji, nuolat girdėdami žodžius su galūnėmis, dažniausias iš jų įsimena net nesimokydami taisyklių“, – paaiškina lituanistė, papildydama, jog naujos kalbos mokytis lengviau tiems, kurių gimtoji kalba panaši į ją – tačiau tai nereiškia, kad, pavyzdžiui, latviams ar slavų kalbų atstovams mokytis lietuviškai visada seksis geriau nei anglakalbiams.

„Svarbiausias veiksnys yra motyvacija. Tai įrodyta moksliniais tyrimais, tą pastebi ir kiekvienas praktikas, mokantis svetimkalbius.

Žinoma, svarbūs ir bendrieji gebėjimai, žmogaus būdas, pavyzdžiui, ekstravertui, mėgstančiam bendrauti, gali geriau sektis kalbėti kalba, kurios mokomasi, nei intravertui“, – kai kuriuos iš kalbos mokymosi sėkmę lemiančių veiksmų aptaria pašnekovė.

Lietuvių kalbos universitete mokosi šimtai užsieniečių

Vytauto Didžiojo universitete kasmet rengiami Lietuvių kalbos ir kultūros kursai, kurių metu lietuvių kilmės asmenys ir užsieniečiai mokosi lietuvių kalbos, pažindinasi su Lietuvos kultūra ir papročiais.

Pirmieji VDU kursai buvo surengti Kaune prieš 25 metus. Šiemet, švenčiant šį jubiliejų, planuojamas iškilmingas kursų atidarymo renginys, taip pat siūloma visiškai nauja kultūrinių ir edukacinių veiklų programa, į kurios rengimą ir gyvendinimą įsitraukė žinomi istorijos, etnologijos, kalbotyros, literatūrologijos, kutūrologijos profesoriai ir docentai bei geriausi gidai. Jau kelerius metus universitetas kursus rengia Kaune ir Vilniuje.

Galimybe išmokti lietuviškai universitete pasinaudoja ir svetimkalbiai studentai, studijuojantys VDU arba atvykstantys čia semestrui ar metams – iš Sakartvelo, Lenkijos, Latvijos, Vokietijos, Čekijos, Austrijos ir daug kitų šalių.

Kasmet universitete lietuvių kalbos mokosi apie keli šimtai žmonių.

„Galiu drąsiai teigti, kad visiems motyvuotiems studentams puikiai sekasi mokytis lietuvių kalbos.

Tyrimai rodo, kad mokymosi sėkmei svarbi ne tik mokymo metodika, priemonės, aplinka, bet ir pačių besimokančiųjų motyvacija, taigi lietuvių kalbos studentai sėkmingai mokosi net ir nebūdami Lietuvoje, pavyzdžiui, užsienio universitetų Baltistikos centruose, kuriuose dirba entuziastingi ir įkvepiantys lietuvių kalbos dėstytojai“, – sako doc. dr. L. Kamandulytė-Merfeldienė.

Mokslininkė pasakoja, kad VDU Lituanistikos katedroje atliekama daug įvairių kalbinių tyrimų – nemažai jų skirti kalbos technologijoms, skaitmeniniams ištekliams, balso atpažinimo tyrimams, sakytinės kalbos analizei.

Tyrinėjamos įvairios temos – nuo neapykantos kalbos, kibernetinio saugumo iki vaikų kalbos ir bendravimo su gyvūnais.

Pasak lituanistės, artimiausiu metu planuojama katedros socialinių tinklų paskyrose pristatyti naują rubriką, skirtą patraukliam tyrimų pristatymui.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder