„Kantar“ tyrimas: laisvomis lėšomis disponuoja trys ketvirtadaliai Lietuvos gyventojų

Tad kur gyventojai išleidžia savo laisvai disponuojamas lėšas ir ar kinta finansinės nuotaikos šalyje?

„Didžioji dauguma Lietuvos gyventojų turi finansinę atsargą, – pastebi „Kantar“ media tyrimų vadovė Justina Dundulytė. – 75 proc. tyrime dalyvavusių respondentų patvirtino, jog padengę būtinąsias išlaidas, kurias sudaro lėšos maistui, transportui, komunaliniams ir kitiems mokesčiams, turi pinigų, kuriuos skiria savo asmeninėms reikmėms.

Džiugina tendencija, kad nuo 2015-ųjų piliečiai turi daugiau laisvai disponuojamų lėšų, tad gyventojų perkamoji galia auga. 

Per devynerius metus šis rodiklis pakilo net 10 procentinių punktų (nuo 65 proc. iki 75 proc.).“

Lietuvių piniginės prioritetai: ką renkasi?

„Žmonės labiausiai svajoja keliauti, – sako J. Dundulytė. – Kas antras (47 proc.) savo laisvuosius pinigus išleidžia atostogoms, o ypač „Millenials“ karta (35-44 m.) – 54 proc.“

Daugiau nei trečdalis (37 proc.) lietuvių aktyviai taupo namo, buto remontui, baldams. 

piniŠioje kategorijoje išsiskyrė X karta (55-64 m.) bei kaimiškų vietovių gyventojai, iš jų net 45 proc. siekia atnaujinti savo būstą.

Trečias norimiausias pirkinys – drabužiai. Naujam įvaizdžiui pinigų negaili trečdalis lietuvių (33 proc.), daugiausia moterys ir Z karta (16-24 m.) – 37 proc.

„Tyrimas patvirtino ir daugiau numanomų skirtumų, – atskleidžia „Kantar“ media tyrimų vadovė.

Pavyzdžiui, vyrai beveik tris kartus daugiau nei moterys laisvų pinigų skiria investicijoms (14 proc.) ir beveik keturis kartus daugiau kompiuteriniams žaidimams (10 proc.). 

Na o štai moterys beveik keturis kartus daugiau investuoja į grožio procedūras (22 proc.).“

Gyventojų nuotaikos gerėja

„Kantar“ duomenimis, 2024-aisiais kas antras (49 proc.) pilietis savo finansinę situaciją vertina „patenkinamai“, o daugiau nei trečdalis (35 proc.) – „gerai“ ar „labai gerai“.

„Pandemijos, karo ir geopolitinių įtampų akivaizdoje, Lietuvos gyventojų požiūris į savo finansus nuo 2022 m. išliko stabilus, – teigia J. Dundulytė. – Užtat į ateitį lietuviai žvelgia pozityviau.

Šiandien trečdalis (33 proc.) gyventojų tikisi materialinės padėties gerėjimo per ateinančius dvejus metus. 

Didžioji dalis (47 proc.) tikisi, kad situacija išliks tokia pati – šis rodiklis per trejus metus pakilo net 10 procentinių punktų, o pesimistiškai nusiteikusių gyventojų sumažėjo dešimtadaliu (nuo 31 proc. iki 20 proc.).“