Karčios vaikų ašaros: smurtą Lietuvoje kasdien patiria devyni nepilnamečiai

Nieko nuostabaus, nes smurtą Lietuvoje kasdien patiria devyni vaikai, o dėl galimų vaiko teisių pažeidimų tenka reaguoti kas 9 minutes.

Kokia šiuo metu yra namuose tėvo praėjusią savaitę sumuštos devynmetės klaipėdietės fizinė ir psichologinė būklė, visuomenei sužinoti neleidžiama.

Apie tai tyli tiek policininkai, tiek medikai.

Teisėsaugininkus užčiaupė pradėto ikiteisminio tyrimo paslaptis ir siekis nepakenkti nepilnamečio asmens interesams.

Medikai nieko sakyti negali, nes jiems teikti informaciją, pasinaudodami galiojančiais įstatymais, uždraudė mergytės tėvai.

Tas pats ją sumušęs tėvas ir vargu ar apie tai nieko nežinojusi mama.

Pasak Klaipėdos miesto policijos komisariato viršininkės Rasos Bekėžienės, tėvas apklaustas, jam pareikšti oficialūs įtariamai dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo.

Vaiko teisių apsaugos specialistai teigia, jog ši šeima jiems jau buvo žinoma dėl galimo vaiko teisių pažeidimo.

Šiurpinantys skaičiai

Vaiko teisių gynėjai lyg pasiutę skambina pavojaus varpais. Praėjusiais metais ne šiaip išaugo gautų pranešimų skaičius, o sulaukta iki šiol rekordinio skaičiaus pranešimų dėl galimų vaiko teisių pažeidimų.

Visoje Lietuvoje į tokius pranešimus pernai teko reaguoti kas 9 minutes, o smurtą kasdien patyrė 9 vaikai.

Apie galimus pažeidimus aktyviai pranešė ir patys vaikai - didžioji dalis jų kreipimųsi užfiksuota kaip pasitvirtinę.

Statistika baisi. 2023 metais vaiko teisių gynėjai sulaukė daugiau nei 57 tūkstančių pranešimų dėl galimai pažeistų vaiko teisių.

Tai apie 26 procentus daugiau nei 2022 m. ir 42 proc. daugiau nei 2021 m.

Vidutiniškai per parą buvo gaunami 157 pranešimai apie galimą vaiko teisių pažeidimą (2022 m. - 126, o 2021 m. - 111). Į juos reaguoti teko kas 9 minutes (2022 m. - kas 12, o 2021 m. - kas 13 minučių).

Praėjusiais metais apie 71 proc. gautų pranešimų pasitvirtino kaip galimi vaiko teisių pažeidimai.

Pasak Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorės Ilmos Skuodienės, pastaruosius kelerius metus stebimas gaunamų pranešimų augimas ir nuosekliai didėjantis pasitvirtinusių pranešimų skaičius atskleidžia ne vien didesnį smurto mastą, bet ir gerėjantį smurto atpažįstamumą, visuomenės aktyvumą bei pasitikėjimą vaiko teisių gynėjais.

„Kasmet kryptingai judame link sąmoningos, empatiškos ir atviros pokyčiams visuomenės. Kai gaunami pranešimai auga ne šimtais, o tūkstančiais, tai liudija, jog pokytis išties vyksta - žmonės tampa vis atidesni vaikui ir jo savijautai, netoleruoja smurto, geriau jį identifikuoja ir aktyviau praneša, tad vis mažiau atvejų lieka niekieno nepastebėti“, - sakė I. Skuodienė.

Kenčia tūkstančiai

Praėjusiais metais, lyginant su 2022 m., galimo smurto atvejų prieš vaiką šalyje padaugėjo 24 proc. Nuo smurto galimai nukentėjo per 3 tūkst. vaikų - vienas iš 155 vaikų.

"Mūsų skaičiavimais, pernai kiekvieną dieną smurtą galimai patyrė 9 vaikai.

Iki šiol smurto daugiausiai būdavo vaiko artimiausioje aplinkoje - namuose, o dabar stebime tendenciją, kad smurtinėse situacijose vaikas vis dažniau atsiduria už namų ribų.

Tai primena, jog tėvams, mokykloms, darželiams ir kitoms įstaigoms itin svarbu skirti daugiau dėmesio vaiko saugumo užtikrinimui bei nuolat domėtis, su kuo jis bendrauja, kartu leidžia laiką", - teigė I. Skuodienė.

Analizuojant praėjusių metų galimai nuo smurto nukentėjusių vaikų statistiką pagal smurto formas, matyti, jog daugiausiai vaikų patyrė fizinį smurtą - 2529, seksualinį smurtą - 308, psichologinį smurtą - 307, o nepriežiūrą - 173.

Taip pat turimi duomenys atskleidė, jog fizinį smurtą ir nepriežiūrą dažniau patyrė berniukai, o nuo psichologinio ir seksualinio smurto daugiau nukentėjo mergaičių.

Netyli patys vaikai

Pernai aktyviausių pranešėjų dėl galimų vaiko teisių pažeidimų penketuką sudarė policijos pareigūnai, skyrium gyvenantis vienas iš vaiko tėvų, anoniminiai pranešėjai ir ugdymo bei sveikatos priežiūros įstaigų atstovai.

Vaiko teisių gynėjais vis labiau pasitiki ir patys vaikai, nes per metus iš jų sulauktų kreipimųsi skaičius paaugo 20 proc., o didžioji dalis gautų pranešimų - apie 80 proc. - pasitvirtino kaip galimi vaiko teisių pažeidimai.

„Kasmet į mus vis aktyviau kreipiasi patys vaikai, kurie praneša apie sunkumus namuose, nesutarimus su savo artimaisiais ir bendraamžiais, taip pat apie patirtą įvairių formų smurtą, patyčias“, - pažymi I. Skuodienė.

Tarnybos vadovės teigimu, daugiau nei metus laiko veikianti Vaiko teisių linija tapo patogus bei patikimas kanalas lengviau pasiekti vaiko teisių gynėjus ir pasikalbėti ar pasikonsultuoti visais vaiko teisių apsaugos klausimais tiek vaikui, tiek suaugusiam žmogui.

Per 2023 m. su šios linijos konsultantais - skambučiais, laiškais ir žinutėmis - susisiekė per 8 tūkst. žmonių, kuriems rūpėjo pasikalbėti apie tėvystės iššūkius, pranešti apie galimus vaiko teisių pažeidimus, o beveik 400 vaikų - pasitarti ar paprašyti pagalbos.

Per 1000 visų gautų kreipimųsi virto pranešimais dėl galimai pažeistų vaiko teisių.

Laukia namų šilumos

Praėjusių metų pabaigoje Lietuvoje globoti 5763 vaikai.

Stebint statistines tendencijas matyti, jog globojamų vaikų skaičius nuosekliai mažėja. Lyginant su 2022 m., sumažėjo 3 proc., o su 2021 m. - 8 proc.

Daugiausiai vaikų yra globojama šeimose - apie 72 proc., o globos institucijose nustatytų globų skaičius pastaraisiais metais sumažėjo 5 proc.

Apie 71 proc. globojamų vaikų yra vyresnio amžiaus - nuo 10 iki 17 metų, taip pat globoje daugiau gyvena berniukų.

"Išties džiugu, kad vis daugiau žmonių ryžtasi ypač kilniai misijai - atverti be tėvų globos likusiems vaikams ne tik savo širdis, bet ir namų duris.

Nuolatinei globai dažniausiai apsisprendžia seneliai, pilnamečiai broliai ar seserys, kiti giminaičiai, tačiau pastebime, jog atsiranda vis daugiau norinčių globoti žmonių, kurių su vaiku nesieja jokie giminystės ryšiai.

Kasmet stengiamės visuomenei teikti kuo daugiau informacijos apie vaiko globos prasmę, skatiname žmones „prisijaukinti“ globėjo statusą, kviečiame ateiti konsultuotis, gauti patarimų, reikiamos pagalbos - kad kuo daugiau vaikų turėtų neįkainojamą galimybę augti šeimoje", - patikino I. Skuodienė.

Per praėjusius metus Lietuvoje įvaikinti 54 vaikai - 15 proc. mažiau nei 2022 m. Nors daugiausia šių vaikų buvo mažamečiai, tačiau galimybė turėti šeimą buvo suteikta trims vaikams, vyresniems nei dešimt metų.

Šiuo metu galimybės būti įvaikintiems vis dar laukia 265 vaikai (2022 m. - 328), o norinčiųjų įsivaikinti sąraše skaičiuojami 204 žmonės (2022 m. - 230).

Pernai gyvybės langelyje buvo palikti penki vaikai (2022 m. - 8, o 2021 - 3).

Per keturiolikos metų gyvybės langelių veikimo laikotarpį buvo palikti 95 vaikai, iš kurių 16 tėvai susigrąžino.