Karo Artimuosiuose Rytuose fone – svarbus įspėjimas keliautojams: verta atkreipti dėmesį į vieną detalę

Oro linijų keleivių teisių gynimo ekspertas, „Oro skundo“ įkūrėjas Balys Rimkus pastebi, kad tradiciškai vienas aktyviausių kelionių laikotarpių prasideda prieš Velykas ir tęsiasi iki pat vasaros sezono.

Vis dėlto jis ragina keliautojus šiuo metu planuojant keliones būti atsargesniems nei įprastai. Pasak   B. Rimkaus, besitęsiantis karas Irane ir įtempta saugumo situacija regione gali turėti įtakos skrydžiams, todėl prieš renkantis bilietus verta įvertinti kelias svarbias aplinkybes.

„Karas Artimuosiuose Rytuose ir tvyranti įtampa neišvengiamai veikia tiek oro erdvės naudojimą, tiek skrydžių maršrutus ir net skrydžių laiką. Skrydžiai gali būti nukreipti aplinkiniais maršrutais, vėluoti ar visai neįvykti. Todėl planuojant keliones Velykų ar vasaros laikotarpiu patartina skirti daugiau dėmesio ne tik bilieto kainai, bet ir tam, kokiomis oro linijomis skrendate ir kokia yra jūsų, kaip keleivio, teisinė apsauga“, – sako „Oro skundo“ įkūrėjas B. Rimkus.

Viena svarbiausių taisyklių – rinktis europietiškas oro linijas

Pasak eksperto, vienas svarbiausių dalykų, kurį turėtų žinoti visi keliautojai, yra tai, kad didžiausią keleivių teisių apsaugą turi su Europos Sąjungoje registruotomis oro linijomis bei ES oro erdvėje keliaujantys keleiviai.

B. Rimkus atkreipia dėmesį, kad pagrindinis oro linijų keleivių teisių gynimą reglamentuojantis teisės aktas – Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 261/2004 – galioja visiems skrydžiams iš ES oro uostų, nepriklausomai nuo oro linijų. Tačiau skrendant į ES iš trečiųjų šalių, reglamentas taikomas tik tuomet, jei skrydį vykdo ES registruotos oro linijos.

„Tai reiškia, kad, tarkime, grįžtant į Lietuvą iš trečiųjų šalių ne ES oro linijomis, ES reglamentas ir visa jame numatyta keleivių teisių apsauga negali būti taikoma. Tokiu atveju, jei skrydis sutriktų, galimybių gauti kompensaciją pagal ES teisę nebūtų. Kai kurios trečiosios šalys, pavyzdžiui, Turkija, turi panašų keleivių teisių reguliavimą, kaip ir ES, tačiau daugelyje trečiųjų šalių apskritai nėra jokio įteisinto keleivių teisių apsaugos mechanizmo“, – keliautojus įspėja „Oro skundo“ įkūrėjas B. Rimkus.

Ekspertas taip pat pažymi, kad ši aplinkybė ypač aktuali planuojant keliones į populiarius atostogų regionus už ES ribų.

Planuojantiems keliones į Turkiją

Turkija jau daug metų išlieka viena populiariausių lietuvių atostogų krypčių. Pasak B. Rimkaus, planuojant skrydžius į šią šalį taip pat verta atkreipti dėmesį į pasirenkamas oro linijas.

„Jei skrendate į Turkiją su ES registruotomis oro linijomis, keleivių teisių apsauga pagal ES reglamentą galios. O skrydžiams iš Turkijos oro uostų yra taikomas Turkijos keleivių teisių reglamentas (SHY-Passenger), kuris yra panašus į europinį ir numato kompensacijas bei pagalbą. Jis galioja visiems iš Turkijos išskrendantiems skrydžiams, nepriklausomai nuo oro linijų“, – pažymi B. Rimkus.

Jis taip pat pabrėžia, kad planuojant keliones į Turkiją rekomenduojama stebėti oficialią Užsienio reikalų ministerijos informaciją bei atsakingai įvertinti visas aplinkybes.

B. Rimkus atkreipia dėmesį, kad net ir tuomet, kai EB 261 reglamentas galioja, kompensacija nėra automatinė. Jei skrydis sutriko dėl ypatingų aplinkybių, kurių oro linijos negalėjo kontroliuoti – pavyzdžiui, karinio konflikto, – oro linijos neturi pareigos keleiviams mokėti kompensacijų.

„Tačiau net ir tokiais atvejais oro linijos privalo pasirūpinti keleiviais – pasiūlyti maitinimą, apgyvendinimą ir pinigų grąžinimą už bilietą arba alternatyvų skrydį. Šios teisės galioja visada, nepriklausomai nuo sutrikimo priežasties“, – pabrėžia B. Rimkus.

Užsakomieji skrydžiai turi dvigubą apsaugą

Dalis lietuvių atostogas planuoja per kelionių organizatorius – tokiu atveju skrydžiai dažniausiai yra užsakomieji ir vykdomi specialiai organizatoriaus užsakymu. Pasak B. Rimkaus, keliaujantieji per kelionių organizatorių šiuo atveju įgyja net dvigubą keleivių teisių apsaugą.

„EB 261 reglamentas aiškiai taikomas ir užsakomiesiems skrydžiams – tai tiesiogiai nurodyta paties reglamento preambulėje, kur pasakyta, kad apsauga taikoma ne tik reguliariesiems, bet ir nereguliariai vykdomiems skrydžiams", – paaiškina „Oro skundo“ įkūrėjas B. Rimkus.

Be to, keliaujant su kelionių organizatoriumi papildomai galioja ir ES Kelionių paketų direktyva (2015/2302), pagal kurią kelionių organizatorius yra atsakingas už visų kelionės pakete esančių paslaugų, įskaitant skrydžius, tinkamą teikimą.

„Praktiškai tai reiškia, kad jei skrydis vėluoja ar yra atšaukiamas, keleivis gali kreiptis dėl kompensacijos tiesiogiai į užsakomąjį skrydį vykdančias oro linijas, net jei ir neturi su jomis tiesioginio kontakto. Kompensacijos dydis gali siekti nuo 250 iki 600 EUR.  O kelionių organizatorius savo ruožtu privalo pasirūpinti alternatyviu keleivio skrydžiu arba grąžinti pinigus“, – sako ekspertas.

Vis dėlto B. Rimkus atkreipia dėmesį, kad yra ir viena svarbi spraga. Grįžtant iš trečiosios šalies (pavyzdžiui, Tailando ar Jungtinių Arabų Emyratų) ir skrendant su ne ES registruotomis oro linijomis, EB 261 reglamentas nebegalioja – taip pat, kaip ir keliaujant savarankiškai. 

Tokiu atveju keleivio teises apsaugo tik Kelionių paketų direktyva – organizatorius privalo pasirūpinti keleivio grąžinimu namo savo lėšomis. Bet jei žmogus kelionę organizavo pats, be organizatoriaus, ir skrenda ne ES oro linijomis iš trečiosios šalies, – jokia teisinė apsauga negalioja.

„Tai turbūt pats svarbiausias dalykas, kurį turėtų žinoti kiekvienas keliautojas: per organizatorių jūs turite apsaugą net ir tada, kai EB 261 reglamentas nebegalioja. O jei keliaujate savarankiškai – visa rizika tenka jums patiems“, – perspėja B. Rimkus.

Atsargiai su „pseudojungiamaisiais“ skrydžiais

Dar viena dažna klaida planuojant keliones – taip vadinami „pseudojungiamieji“ skrydžiai. Tai atskiri, tarpusavyje nesusieti skrydžių bilietai, kuriuos keleiviai įsigyja patys, bandydami susidėlioti pigesnį maršrutą su persėdimu.

„Tokie skrydžiai nėra tikrieji jungiamieji skrydžiai ir neturi jiems būdingų saugiklių. Jei pirmasis skrydis vėluoja ir dėl to nespėjate į kitą, dažniausiai visa rizika tenka pačiam keleiviui“, – primena B. Rimkus.

Pasak jo, tokiose situacijose oro linijos neprivalo pasirūpinti kitu skrydžiu ar kompensuoti nuostolių.

„Todėl jei tik yra galimybė, ne tik tokiu neramiu laikotarpiu, bet visuomet saugiausia yra rinktis tiesioginius skrydžius arba tikruosius jungiamuosius skrydžius, kai visa kelionė yra „viename biliete“, – pataria B. Rimkus.

Kur patikrinti skrydžių maršrutus

Ekspertas taip pat primena, kad šiuo metu keliautojai gali gana lengvai patys pasitikrinti, kokiais maršrutais skrenda jų pasirinktos oro linijos.

Populiariausia – „Flightradar24“ platforma, kuri leidžia realiu laiku stebėti bet kurio skrydžio trajektoriją, matyti istorinius maršrutus ir palyginti, ar konkrečių oro linijų skrydžių maršrutai pastaruoju metu keitėsi.

„Tai gali padėti keleiviams geriau suprasti skrydžio maršrutą ir įvertinti galimas rizikas planuojant kelionę“, – pažymi B. Rimkus.

Panašias funkcijas siūlo ir „FlightAware“ bei „ADS-B Exchange“ platformos.

Be to, verta žinoti, kad Europos aviacijos saugos agentūra (EASA) reguliariai skelbia taip vadinamus konfliktų zonų informacinius biuletenius, kurių pagrindu oro linijos priima sprendimus dėl maršrutų keitimo ar skrydžių sustabdymo. Šiais metais EASA paskelbė konfliktų zonos biuletenį, apimantį vienuolika Artimųjų Rytų regiono valstybių.

Svarbi ne vien bilieto kaina

Pasak „Oro skundo“ įkūrėjo, planuojant keliones lėktuvu dauguma žmonių pirmiausia žiūri į kainą, tačiau kartais keli sutaupyti eurai gali reikšti gerokai didesnę riziką ar stresą, jei skrydis sutriktų.

„Mūsų praktika rodo, kad keleiviai dažniau susiduria su problemomis būtent tada, kai renkasi pigiausią kelionės variantą, neįvertinę, kokios teisės galios jų skrydžiui. Dažnai neįvertinama, kad dėl to gali tekti patirti daugiau streso, nepatogumų ar net finansinių nuostolių. Tai gali visiškai sugadinti ilgai lauktas atostogas, todėl visuomet primename: planuojant keliones svarbi yra ne tik bilietų kaina“, – sako B. Rimkus.