Papildomi milijonai sveikatos apsaugai, bet gydymo įstaigos vis tiek jaučia įtampą

Daug neaiškumo esą lieka dėl paslaugų, suteiktų virš sutartyse su Valstybine ligonių kasa (VLK) numatytų apimčių, apmokėjimo.

Dar praėjusiais metais, planuojant ir tvirtinant 2026-ųjų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetą, buvo numatytos papildomos lėšos. Papildomi milijonai skirti Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (LNSS) šakos kolektyvinei sutarčiai įgyvendinti ir prognozuojamos infliacijos poveikiui kompensuoti.

Bazinės kainos, pagal kurias atsiskaitoma su gydymo įstaigomis už PSDF lėšomis kompensuojamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, padidintos dar praėjusių metų gruodį.

Pinigai - už paslaugas

VLK pabrėžia, kad gydymo įstaigoms nėra mokama atskira suma darbo užmokesčio sąnaudoms kompensuoti. Papildomų lėšų poveikis gydymo įstaigas pasiekia per sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimą - atsiskaitant už suteiktas PSDF lėšomis apmokamas paslaugas pagal 2026 metais taikomas indeksuotas bazines kainas.

Komentare „Vakarų ekspresui“ VLK akcentavo, kad su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis sudarytoms sutartims šiemet numatyta 2,98 mlrd. eurų - 11,7 proc. daugiau nei 2025 metais.

Tačiau konkrečios gydymo įstaigos gaunamas finansavimas priklauso nuo jos teikiamų paslaugų apimties, struktūros ir sutartinių sąlygų.

Būtent čia dalis gydymo įstaigų vadovų įžvelgia problemą.

Kretingos rajono ligoninės vyriausiasis gydytojas Romaldas Sakalauskas teigia, kad šiuo metu nėra aiškumo, kada ir kokia apimtimi bus apmokėtos paslaugos, suteiktos virš sutartyje numatytų apimčių.

„Už pirmą ketvirtį apmokėjo, kas buvo įsipareigota. O už antrą ketvirtį dar neapmokėjo“, - sakė R. Sakalauskas.

Anot jo, ligoninė laukia VLK sprendimo dėl maždaug pusės milijono eurų siekiančios sumos. Esą buvo girdėti pažadų, kad už antrą ketvirtį suteiktos paslaugos bus apmokėtos iki rugpjūčio pabaigos, tačiau aiškumo vis dar trūksta.

„Dabar jau praėjo beveik du mėnesiai, o aiškumo nėra. Tas neapibrėžtumas iš tikrųjų sveikatos neprideda“, - teigė ligoninės vadovas.

Jo teigimu, gydymo įstaigoms sudėtinga planuoti savo veiklą, kai nėra žinoma, ar už suteiktas paslaugas bus atsiskaityta, ar ligoninė turės pati ieškoti rezervų.

Neaiškumų - ne tik dėl finansavimo

Panašių klausimų kyla ir Klaipėdos miesto poliklinikoje. Vyriausiojo gydytojo pavaduotojas medicinai Algirdas Pūras teigia, kad kol kas taip pat neturi informacijos, ar VLK už antrąjį ketvirtį suteiktas viršsutartines paslaugas apmokės taip, kaip buvo padaryta už pirmąjį.

„Klausimas yra, ar bus apmokėta, ar ne. Kol kas aiškumo nėra“, - sakė A. Pūras.

Kartu gydymo įstaigos jau turi įgyvendinti šakos kolektyvinėje sutartyje numatytus įsipareigojimus dėl darbo užmokesčio.

Klaipėdos miesto poliklinika nuo rugpjūčio 1-osios pradėjo taikyti kolektyvinėje sutartyje įtvirtintas nuostatas dėl atlyginimų skaičiavimo. Taip pat keliems darbuotojams išmokėtos atlyginimo dalys, dėl kurių jie buvo kreipęsi į Darbo ginčų komisiją.

Vis dėlto, anot A. Pūro, šiuo metu yra tokia situacija, kad skirtingos gydymo įstaigos Lietuvoje kolektyvinės sutarties nuostatas ir atlyginimų skaičiavimo principus gali taikyti nevienodai.

„Reikia susitarti ir suvienodinti pozicijas. Turime kalbėtis, kad būtų aišku, kaip viską įgyvendiname“, - teigė A. Pūras.

Mėnesio pabaigoje poliklinikoje numatomas susitikimas su vienos iš profesinių sąjungų atstovais. Tikimasi suderinti tarpusavio pozicijas ir ieškoti bendrų sprendimų, kurie leistų užtikrinti sklandų gydymo įstaigos darbą bei kokybiškas paslaugas pacientams.