Keturi patarimai, kaip nuraminti vaiko „ožiukus“

Interviu su vaiko teisių gynėja Ieva Lukošaitiene rasite čia. 

„Jei mes, suaugusieji, galime valdyti emocijas ar pasakyti, kad darbe pavargome nuo įspūdžių, mažesniam vaikui tai gali būti sudėtinga. Ypač, jei su tam tikra emocija, pavyzdžiui, pykčiu dėl alkio, vaikas susiduria pirmus kartus. 

Todėl mūsų atsakomybė padėti vaikui suprasti, ką jis jaučia, o esant poreikiui ir nubrėžti tam tikras ribas. Pavyzdžiui, jei suirzęs mėgina muštis“, – įžvalgomis dalijasi pašnekovė.

Vaiko teisių gynėjai išskiria keturias rekomendacijas, kurios gali padėti kiek paprasčiau išginti vaiko ožiukus:

• Ramybė – išlikti ramiems labai svarbu, kad ir koks tai būtų iššūkis po įtemptos darbo ar skubėjimo kupinos dienos. Atsakydami vaikui piktai, tik dar labiau aštriname situaciją, o juk žinome, kad pyktį nuraminti pykčiu – ne išeitis. Todėl prieš kalbantis su vaiku, geriau pirmiau kelis sykius įkvėpti, iškvėpti ir tik tuomet pradėti pokalbį.

• Supratingumas ir saugumas – svarbu atminti, kad vaiko irzlumas dažniau yra sumaištis jo vidiniame pasaulyje nei noras ožiuotis prieš mus. Todėl rekomenduojama kelis kartus vaikui ramiai pakartoti: „Viskas gerai, suprantu, kad jautiesi prastai“ ar „Suprantu, kad tau pikta, pasikalbėkime“. Taip leisime suprasti, kad matome jį bei siųsime žinutę, kad kalbėtis apie emocijas su mumis yra saugu. 

• Pagalba – kartais paklaustas, kaip jaučiasi vaikas atsako – „nežinau“ ir suirzta labiau. Tai normalu, ypač, jei vaikas mažas ir daugelis jausmų jam nauji. Tokiose situacijose patariama klausti: „Ar norėtum papasakoti, kas nutiko?“. Leisdami vaikui išsipasakoti ne tik padėsite nurimti, tačiau mokysite atpažinti bei įvardinti emocijas. Pasitaiko ir situacijų, kai už irzlumo slepiasi nusivylimas. Pavyzdžiui, kai vaikui sunku kažką nupiešti. 

  Tuomet svarbu padėti jam suprasti, kad viskas gerai ir pasiūlyti pagalbą: „Nieko tokio, pabandykime nupiešti dar kartą“, „Gal galėčiau tau padėti pataisyti piešinį?“ ir pan. Taip ne tik padėsime nurimti, bet ir mokysime vaiką, kad viską įmanoma išspręsti ir galbūt kitą kartą jis į iššūkį žiūrės kiek ramiau.

• Ribos – pasitaiko situacijų, kai prasprogus emocijoms, vaiko irzlumas gali pasireikšti riksmu ar bandymu panaudoti fizinę jėgą. Šiais atvejais labai svarbu nubrėžti ribas. Tad rekomenduojama atsargiai sustabdyti vaiką ir pasakyti, kad muštynės – ne išeitis. Tam gali prireikti daug kantrybės, tačiau pirmuosius kartus vaiką sustabdžius, tikėtina, kad ateityje jis šių veiksmų nekartos.  

„Žinoma, pasitaiko situacijų, kai vaikai tampa irzlūs dėl neišpildytų jų norų. Pavyzdžiui, užgaidos ilgėliau pabūti lauke su draugais ar dėl naujo trokštamo žaislo. Šiose situacijose svarbi ne tik kantrybė, bet ir ribos. 

Todėl visuomet patariu ieškoti kompromiso, pavyzdžiui, priminti vaikui, kad su draugais galės susitikti ir kitą dieną ar kad namuose jis jau turi panašių žaislų. Aišku, vaikas tikriausiai nurims ne iš karto, tad svarbu išbūti su juo, o nurimus paaiškinti savo sprendimą dar kartą. Savo pavyzdžiu galime auginti vaiko sąmoningumą bei gebėjimą ramiau reaguoti į įvairias situacijas“, – sako vaiko teisių gynėja Ieva Lukošaitienė. 

Vaiko teisių gynėjai primena, kad stiprų tarpusavio ryšį kuriame kartu išbūdami įvairius iššūkius. O mūsų, suaugusiųjų, palaikymas ir supratingumas vaikui reikalingas visuose jo augimo etapuose. 

Kilus klausimams, kviečiame žiūrėti Vaiko teisių TV arba konsultuotis su vaiko teisių gynėjais skambinant nemokamu tel. 0 800 10 800, taip pat galima rašyti žinutę interneto svetainėje vaikoteises.lrv.lt esančiame pokalbių laukelyje. Pranešti apie vaiko teisių pažeidimą galima artimiausiame vaiko teisių apsaugos skyriuje, užpildant formą Vaiko teisių gynėjų interneto svetainėje arba skambinant Skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112.