Tačiau šį pokytį lydi ir studijų išlaidos, ir atsakomybė patiems rūpintis savo finansais bei pasistengti, kad tėvų duotų pinigų ar nuosavo uždarbio nepritrūktų būtiniausioms išlaidoms.
Kiek šiemet kainuos studento gyvenimas ir kaip elgtis, kad jo ilgam neapkartintų prasti savarankiški sprendimai?
„Šįmet studijuoti valstybės finansuojamose vietose pakviesti 21 324 jaunuoliai, į valstybės nefinansuojamas vietas – 6 923.
Pastariesiems teks padengti ne tik pragyvenimo išlaidas, bet ir studijų kainą. Ji gali siekti nuo poros iki keliolikos tūkst. eurų“, – sako „Swedbank“ ekonomistė Greta Ilekytė.
Pavyzdžiui, apskaitos studijos kolegijoje, kur aukštasis mokslas įprastai kainuoja mažiau nei universitete, atsieis apie 2 tūkst. eurų per metus, o štai orlaivių pilotavimo studijos kainuoja daugiau kaip 18 tūkst. eurų, du kartus mažiau, apie 9 tūkst. eurų, per metus už mokslą mokės būsimi odontologai.
Jei šeima iš anksto ruošėsi šiam vaikų gyvenimo etapui ir sutaupė lėšų, būsimiesiems studentams padengti studijų išlaidas paprasčiau.
Jei, vis tik, santaupų nėra ar jų nepakanka, galima pasinaudoti valstybės remiamomis studijų paskolomis.
Valstybės remiamos studijų paskolos dydis gali siekti studijų kainos dydį, o paskolos, skirtos studento gyvenimo išlaidoms padengti, – iki 4,4 tūkst. eurų.
Tiesa, itin svarbu nepraleisti prašymo studijų paskolai gauti termino – šiais metais jie priimami nuo rugpjūčio 21 d. iki rugsėjo 18 d.
Galvos skausmas – būstas
„Swedbank“ ekonomistė atkreipia dėmesį, kad studijuoti išvykstant į kitą miestą, nemažu finansiniu galvos skausmu tampa stogas virš galvos.
Matyt, pigiausias pasirinkimas – gyventi universiteto bendrabutyje, už kurį vis tiek teks pakloti bent kelias dešimtis eurų per mėnesį.
Gyvenimas Vilniaus ir Kauno universitetų bendrabučiuose šiemet kainuoja nuo 55 iki 250 eurų per mėnesį, priklausomai nuo bendrabučio būklės, gyventojų skaičiaus kambaryje ir kt.
Visgi net brangiausias modernus bendrabutis atsieis pigiau nei buto nuoma.
„Vieno ar dviejų kambarių buto nuomos kaina Vilniaus miegamuosiuose rajonuose siekia apie 400–600 eurų, Kaune ir Klaipėdoje – nuo 350 iki 500 eurų.
Norint gyventi Vilniaus senamiestyje ar centrinėje miesto dalyje, būsto nuoma gali atsieiti ir dvigubai daugiau.
Norint sumažinti išlaidas būstui, galima kooperuotis ir keliems studentams nuomotis didesnį butą arba net ir vieno kambario bute gyventi dviese“, – sako G. Ilekytė.
Svarbu nepamiršti, kad gyvenant bendrabutyje komunaliniai mokesčiai įskaičiuoti į nuomos kainą, o gyvenant bute atsiranda dar viena papildoma biudžeto eilutė.
Lietuvos banko asmeninės infliacijos skaičiuoklės duomenimis, vidutiniškai šalies gyventojai vandeniui, elektrai, dujoms per mėnesį išleidžia apie 70 eurų.
Įsikuriant neišvengiamos ir papildomos išlaidos: galbūt prireiks kosmetinio bendrabučio kambario remonto, patalynės, namų apyvokos daiktų Panaši situacija ir su butais – dalyje butų gali nebūti visų gyvenimo buičiai reikalingų baldų ar įrankių. Tuomet pirmojo mėnesio išlaidos gali būti pastebimai didesnės.
Tenka ieškoti papildomų pajamų
Šalia studijų kainos, būsto nuomos, nemažą dalį išlaidų sudaro maistas, transportas, telekomunikacijų paslaugos. Galima daryti prielaidą, kad studento mėnesio išlaidos siekia mažiausiai 200–300 eurų per mėnesį ir daugiau.
„Tiesa, Lietuvos aukštosios mokyklos geriausiai besimokantiems studentams skiria skatinamąsias stipendijas, kurių suma siekia iki kelių šimtų eurų per mėnesį.
Taigi, demonstruojant gerus mokymosi rezultatus, stipendijos gali padėti padengti bent dalį pragyvenimo išlaidų“, – atkreipia dėmesį G. Ilekytė.
Visgi, kaip pastebi ekonomistė, jeigu studentas šios stipendijos negauna, pragyvenimo išlaidas dažnai tenka apmokėti artimiesiems, kreiptis dėl valstybės remiamų paskolų pragyvenimo išlaidoms padengti arba patiems studentams ieškotis darbo.
„Remiantis Lietuvos Duomenų agentūros duomenimis, maždaug trečdalis jaunų, 15–24 metų gyventojų, dirba.
Kadangi darbą tenka derinti su studijomis, dažnai tai yra lankstų darbo grafiką siūlantys, didelių įgūdžių nereikalaujantys darbai.
Tiesa, tokio darbo atlygis dažnai siekia tik minimalų atlyginimą, o dirbant ne pilną darbo dieną, atlyginimas yra ir mažesnis“, – apibendrina G. Ilekytė.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą