Anot pašnekovo, Lietuvos ypatingasis archyvas iš viso saugo apie 60 tūkst. bylų.
„Tai yra viskas, ką mes perėmėme. Archyvas galėtų pasipildyti nebent bylomis iš Rusijos, tačiau abejoju, ar šita šalis kada nors tas bylas atiduos. Bet kas gali atvykti į Vilniuje, į Gedimino prospekte esantį archyvą, ir susipažinti su savo, senelio ar kito giminaičio tremties byla. Vienintelis apribojimas, kuris šiuo metu neretai aktualus, yra tai, kad visi dokumentai yra rusų kalba, o jaunimas tos kalbos nemoka“, - sakė K. Remeika.
Anot pašnekovo, didžiausias susidomėjimas archyve saugomomis bylomis buvo maždaug prieš dešimtmetį, bet ir dabar atsiranda žmonių, kurie domisi skaudžia praeities istorija.
„Daug užklausų gauname ne tik apie tremtį, bet ir apie partizanavimą, apie politinių kalinių teistumą, tarnybą Sovietų armijoje.
Žmonės ieško dingusių giminaičių, pokariu nužudytų asmenų. Daug kas ieško duomenų, kurie padėtų gauti antrą pilietybę.
Lietuvos ypatingojo archyvo skaitykla per metus užregistruoja apie 1 000 skaitytojų, o prašymų surasti dokumentus sulaukiame apie 3 000 per metus“, - pateikė skaičius K. Remeika.
„Procedūra yra labai paprasta. Žmogus atvyksta į skaityklą. Reikia pateikti asmens dokumentą, užsiregistruoti ir gali skaityti norimas bylas. Rekomenduojame prieš atvykstant pasiskambinti, kad darbuotojai galėtų bylas paruošti, sutvarkyti, sunumeruoti lapus ir t. t.
Asmenų, pavyzdžiui, pavarde Petraitis ar Kazlauskas ir vardu Jonas, gali būti 10, 20 ar net keli šimtai“, - aiškino archyvo darbuotojas.
K. Remeikos teigimu, archyvo darbuotojai padeda ir tiems žmonėms, kurie negali atvykti į archyvą ar nesupranta rusų kalbos.
„Tada reikia kreiptis į archyvą raštu, parašyti prašymą ir mes pateiksime informaciją apie ieškomą asmenį, tačiau tokiu atveju paieška jau yra mokama - kainuoja 19 eurų.
Taip pat mokama paslauga yra popierinės arba skaitmeninės bylos kopijos, kurias išsiunčiame paprastu arba elektroniniu paštu. Kopijos kainuoja 95 centus už vieną vaizdą. Galima gauti visos bylos arba tik pagrindinių jos dokumentų kopijas, arba tik bylos aprašymą“, - dėstė tvarką K. Remeika.
Pašnekovas akcentavo, kad geriausias būdas - susipažinti su byla gyvai.
„Bylose būna ieškomų žmonių nuotraukos, asmens dokumentai. Juos liesdamas gali pajusti santykį su tais žmonėmis.
Neseniai atradome vieną bylą apie pasienio policininką, kuris buvo suimtas. Jo byloje buvo daug tarpukario nuotraukų. Matyt, jos buvo surinktos kaip įrodymas kaltinant dėl tarnybos. Tai retas atvejis. Remdamiesi šia byla parengėme parodą, kurią paskelbsime birželio 14-ąją“, - sakė Lietuvos ypatingojo archyvo direktoriaus pavaduotojas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą