Kitais metais gyvensime geriau

Optimistiškiau, valdžios nuomone, į ateitį gyventojai žvelgti turėtų ir dėl nesikeisiančių mokesčių ir įmokų.

Vyriausybė pristatė valstybės ir savivaldybių bei „Sodros“ biudžetų projektus, kurie bus teikiami Seimui.

Jie ir lems, kaip Lietuvoje gyvensime 2024 metais.

Teigiama, kad kitais metais šalies piliečių gyvenimo kokybė pagerės dėl augsiančios senatvės pensijos, reikšmingai didėsiančios minimalios alga, biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimų.

Nuotaikos negadins tai, jog mokesčiai ir įmokos nesikeis. Išskyrus tuos, kurie susieti su minimalia mėnesine alga.

"Po kelių pastarųjų metų sukrėtimų šis 2024-ųjų metų valstybės biudžetas leis žmonėms realiai pajusti šalies ekonomikos augimą.

Šios kadencijos metu kasmet nuosekliai išskirdavome tuos pačius prioritetus: žmonių pajamų augimą, aukštą pridėtinę vertę kuriančių investicijų skatinimą ir šalies saugumo stiprinimą.

Nesiblaškėme ir tas duoda vaisių, pvz., krašto apsaugos finansavimas per kadenciją užaugo nuo 1 mlrd. eurų iki 2 mlrd. eurų, ženkliai padidintas viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokestis, pensijos.

Šie skaičiai ne tik rodo mūsų tvirtą įsipareigojimą auginti ir stiprinti Lietuvą, bet ir užtikrina žmonių gerovės augimą", - akcentuoja finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Pamalonins biudžetininkus

Nuo ateinančių metų pradžios keisis biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarka. Didės minimalios, taip pat ir maksimalios koeficientų ribos, daugės skatinimo priemonių.

Mažiausiai uždirbantiems biudžetinių įstaigų darbuotojams atlyginimai kitąmet vidutiniškai didės 7 proc.

"Pagal Vyriausybės programą, nuosekliai tęsiame suplanuotus darbus ir auginame gyventojų pajamas.

Kitąmet toliau augs biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimai. Minimalieji pareiginės algos dydžiai padidės maždaug 47 tūkstančiams darbuotojų.

Taip pat siekiame, kad biudžetinėse įstaigose daugėtų skatinimo bei darbuotojų motyvavimo įrankių ir priemonių", - sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Tęsiant viešojo sektoriaus reformą, nuo 2024 metų keisis biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo reglamentavimas.

Atsisakoma pareiginės algos koeficientų diferencijavimo pagal biudžetinių įstaigų grupes, profesinio ar vadovaujamo darbo patirtį.

Pareiginės algos koeficientai perskaičiuojami atsižvelgiant į Pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio (BD) nustatymo ir asignavimų darbo užmokesčiui perskaičiavimo įstatyme nustatytą pareiginės algos bazinį dydį - 1 785,4 Eur.

Didės minimali alga

Kitų metų biudžete žmonių pajamoms didinti numatyta daugiau nei 1,7 mlrd. eurų. Iš šios sumos per 1 mlrd. eurų bus skirta dirbančiųjų pajamoms didinti.

Minimalioji mėnesinė alga (MMA) didinama 10 proc. - nuo 840 iki 924 eurų.

Taip pat 20 proc. keliamas neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) - nuo 625 iki 747 eurų.

Minimalusis valandinis atlygis nuo 2024 m. pradžios didinamas iki 5,65 euro vietoje dabar nustatyto 5,14 euro. Jis didėja 0,51 euro, arba apie 10 proc.

Šie sprendimai reikš papildomą 75,22 euro pajamų augimą mažiausias pajamas gaunantiesiems ir palies iki vieno vidutinio darbo užmokesčio (VDU) uždirbančius.

Lietuvoje iki vieno VDU uždirba 811 tūkst. žmonių.

Lyginant MMA ir NPD augimą nuo 2020 m. ir pastarųjų įtaką žmonių pajamoms „į rankas“, mažiausias pajamas uždirbantiesiems jos didės per 261 eurą.

Darbo kodeksas numato, kad MMA galima mokėti tik už nekvalifikuotą darbą. 2023 m. rugpjūčio mėnesio „Sodros“ duomenimis, MMA padidinimas palies apie 88 tūkst. dirbančiųjų. Iš jų biudžetinėse įstaigose dirba apie 10 tūkst.

Nors MMA pastaraisiais metais Lietuvos vis auga, ji vis dar išlieka tarp mažiausių Europos Sąjungos šalyse.

Pareiginės algos koeficientai

Taip pat didinami minimalieji pareiginės algos koeficientai. Siekiama, kad nuo 2024 m. sausio 1 d., MMA nustačius 924 eurus ir BD - 1 785,40 euro, jų dydžiai eurais nebūtų mažesni už nustatytą MMA. Biudžetinių įstaigų darbuotojų minimalieji koeficientai vidutiniškai didės 7 proc.

Minimalieji pareiginės algos dydžiai padidės nuo 65 Eur iki 610 Eur ir palies apie 47 tūkst. darbuotojų.

Palyginti su pareiginės algos koeficientais, nustatytais iki 2023 m. gruodžio 31 d., C lygio pareigybių (slaugytojo padėjėjo, ugniagesio gelbėtojo, vairuotojo, virėjo ir kt.) pareiginės algos minimalios ribos padidėjimas sudarys 69 eurus, B lygio (apskaitininko, sandėlininko, sekretoriaus ir kt.) - 65 eurus, A lygio (teisininko, buhalterio, bibliotekininko ir kt.) - 80 eurų, struktūrinio padalinio pavaduotojo (A lygis) - 87 eurus, struktūrinio padalinio vadovo (A lygis) - 83 eurus, įstaigos vadovo pavaduotojo - 257 eurus, įstaigos vadovo (kultūros centro, sporto centro, daugiafunkcio centro ir kt.) - 610 eurų.

Oresnė senatvė

Biudžeto projekte senatvės pensijų didinimui kiek daugiau nei 12 proc. numatoma 519 mln. eurų, kurie vidutiniškai reikš 70 eurų didėjimą kas mėnesį būtinąjį stažą turintiems senjorams.

Pensija didėja nuo 575 eurų iki 644 eurų, o palyginti su 2020 m. - didėja 61 proc., arba 244 eurais „į rankas“.

Vidutinė senatvės pensija ūgtels maždaug 66 eurais ir pasieks 605 eurus.

Prognozuojama, kad vidutinė senatvės pensija sudarys 45,9 proc. vidutinio darbo užmokesčio „į rankas“, o vidutinė senatvės pensija, turintiems būtinąjį stažą, - vidutinio 48,8 proc. darbo užmokesčio „į rankas“ ir pamažu artės link tikslo, kad vidutinė pensija sudarytų pusę vidutinės algos, gaunamos į rankas.

Šiuo metu Lietuvoje yra apie 616 tūkst. senatvės pensijos gavėjų ir apie 7,5 tūkst. išankstinės senatvės pensijos gavėjų.

„Kitąmet ir toliau nuosekliai augs pensijos, ūgtels vienišo asmens išmoka, tikslinės kompensacijos žmonėms, turintiems negalią, bei kitos socialinės išmokos“, - sakė ministrė M. Navickienė.

Valstybės biudžeto projekte socialinės paramos išmokų baziniams dydžiams indeksuoti ir didinti numatyti per 211 mln. eurų. Šios lėšos bus skirtos išmokoms vaikams, paramai neįgaliesiems, būsto šildymo išlaidų kompensacijoms, šalpos pensijoms, slaugos išlaidų ir priežiūros išlaidų tikslinėms kompensacijoms padidinti.

Vien sprendimai didinti išmokas vaikams (vaiko pinigai) palies 517 tūkst. vaikų. Taip pat papildomai prie šių lėšų numatyta 55 mln. eurų socialinėms paslaugoms.

Augs ir pajamos, ir išlaidos

2024 metų valstybės biudžeto projekte numatyta daugiau nei 17 mlrd. eurų pajamų.

Palyginti su 2023 m., pajamos auga 9,4 proc., arba 1,46 mlrd. eurų.

Projekte numatyta per 20,5 mlrd. eurų išlaidų (jos auga 7,9 proc. palyginti su 2023 m., arba 1,49 mlrd. eurų), iš kurių didžiausia dalis skirta socialinei apsaugai - daugiau nei 10 mlrd. eurų (papildomai 977 mln. eurų, palyginti su 2023 metais).

Sveikatos apsaugai atiteks 3 836 mln. eurų (papildomai 456 mln. eurų), švietimui - 3 842 mln. eurų (papildomai 540 mln. eurų), gynybai - 2 134 mln. eurų (papildomai 48 mln. eurų), viešajai tvarkai ir visuomenės apsaugai 932 mln. eurų (papildomai 76 mln. eurų daugiau), poilsio, kultūros ir religijos sritims - 823 mln. eurų (papildomai 83 mln. eurų daugiau), būstui ir komunaliniam ūkiui - 577 mln. eurų (papildomai 147 mln. eurų), aplinkos apsaugai 403 mln. eurų (papildomai 16 mln. eurų), bendrosioms valstybės paslaugoms - 2 399 mln. eurų (papildomai 18 mln. eurų).

Augs ir šalies savivaldybių pajamos - jos viršys 5,8 mlrd. eurų (palyginti su 2023 m., auga 811,1 mln. eurų, arba 16,2 proc.).

Be to, savivaldybės galės skolintis papildomai iki 103,5 mln. eurų.

Finansų ministerijos parengtame 2024 m. valstybės biudžeto projekte numatoma, kad valdžios sektoriaus deficitas 2024 metais sudarys -2,9 procento bendrojo vidaus produkto (BVP), iš kurių -2,5 proc. - atskaičius laikinąsias priemones (pagalbą Ukrainai), o valdžios sektoriaus skola - 39,8 proc. BVP.