Apie tai socialiniame tinkle paskelbė jo žmona Dovilė Andriulionienė.
"Šiąnakt viena kosmoso styga nutrūko. Išėjo žmogus, kūrėjas, tėvas, vyras, bičiulis, mokytojas. Su aukšta morale ir saviverte, bet niekada nesusireikšminęs, kuklus. Drąsiai gyvenęs gyvenimą, be baimių, vidinių suvaržymų, savo ašyje, su atviru didžiuliu kūrybiniu kanalu. Kūręs iš įdomumo ir malonumo. Ne per kančias.
Plačiais mostais simbolių, spalvų, ornamentų pagalba tvėrė didžiulius stebuklus ant drobių. Paveikslai stebina, įkvepia, pamaitina gilius vidinius klodus.
Tai žmogus, prie kurio visuomet jautėsi ramybė, dvasinė šviesa ir meilė, atsispindėjusi jo veiksmuose ir emocijose. Didžiulė dovana yra sutikti žmogų, su kuriuo viskas plėtėsi ir augo kosminiu greičiu ir mastu... Ir tai dar nepabaiga" , - parašė D. Andriulionienė.
Dailininkas-dizaineris, tapytojas, pedagogas D. Andriulionis gimė 1951 m. sausio 25 d. Rokiškyje.
Mokėsi Pakruojyje, baigė Rokiškio vid. m-klą, 1975 m. įstojo į Vilniaus inžinerinį statybos institutą, architektūros specialybę, 1979 m. baigė VDA Klaipėdos vizualinio dizaino katedrą, įgijo dailininko dizainerio specialybę. Nuo 2001 m. dirbo kaip tapybos kompozicijos pedagogas.
Nuo 1992 m. dalyvavo per 400 įvairių parodų ir projektų, surengė daugiau kaip 60 personalinių ir bendrų parodų su iškiliais Lietuvos menininkais Prancūzijoje, Danijoje, JAV, Vengrijoje, Švedijoje, Suomijoje, Rusijoje, Lenkijoje, Latvijoje, Ispanijoje.
Jo paveikslus yra įsigiję meno kolekcininkai visame pasaulyje.
Tai labai ryškus, nepanašus į kitus, turintis savo stilių tapytojas, jo darbuose puikiai derėjo emocijos ir intelektas.
Tapytojas mėgo abstrakcijas, daugelyje darbų aptinkama archajiškosios baltų mitologijos apraiškų, senovinių ženklų ir runų. Simboliai, apraizgę daugelį tapybos darbų, atskleidžia, kuo tapytojas domėjosi: astronomija, kelionėmis, žmogaus dvasiniu gyvenimu.
„Kai ateina tam tikras amžius ar laikas, suvoki, kad tas menas yra toks “plaukiantis" dalykas... Aš meno kūrinį jaučiu nugara, kai per ją bėga šiurpuliukai.
Gali fantazuoti kiek nori, bet be amato tu - niekas.
Aš savęs menininku nelaikau, nors buvo laikas, kai manydavau juo esąs.
Esu amatininkas, man patinka pats procesas, kai viskas savaime dėliojasi, o galimybės yra neišsemiamos ir egzistuoja begalė pasaulėžiūros, pajautų perteikimo variantų„, - apie savo kūrybą yra sakęs “Vakarų ekspresui" D. Andriulionis.
Atsisveikinimas su menininku vyks rugsėjo 6 d., trečiadienį, nuo 15 val. laidojimo namuose „Amžiaus vartai“ (Priestočio g. 7, Klaipėda).
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą